Veninės kraujotakos sutrikimai – sveikatos problema su kuria susidurti tenka dažnai. Ilgos kelionės, sėdimas ar stovimas darbas – visa tai yra kiekvieno iš mūsų kasdienybė, iššaukianti kojų venų problemas. Tačiau norint suprasti, kodėl jos atsiranda svarbu žinoti ir pačių venų veikimo mechanizmą.

Venos atlieka dvi pagrindines funkcijas t.y. padeda kraujui iš audinių ir organų sugrįžti atgal į širdį ir taip pat atlieka rezervuaro funkciją. Jos gali talpinti nemažą kiekį kraujo t.y.  ramybės metu venose yra maždaug 2/3 viso kraujo tūrio. Tai lemia ypatinga venų struktūra. Venos turi plonesnę sienelę ir yra platesnio skersmens nei arterijos. Taip pat jos turi plonesnį raumeninį ir elastinių skaidulų sluoksnį. Tai reiškia, kad venos turi didelį kraujagyslinį paslankumą ir  didėjant kraujo tūriui, slėgis venose pasikeičia santykinai mažai.

Svarbu tai, jog venose yra išsidėstę baro receptoriai kurie reaguoja į kraujospūdžio pokyčius ir siunčia atitinkamą signalą į nervinius centrus. Neurohumoraliniai mechanizmai mobilizuoja kraują venose taip, kad užtikrintų reikiamą kraujospūdį, reikalingą veniniam kraujui pritekėti į dešinįjį prieširdį. Pavyzdžiui dirbant sunkų fizinį darbą arba stipriai kraujuojant, simpatinės nervų sistemos dėka yra slopinamas venų kaip kraujo rezervuaro veikimas, didinamas periferinių venų spaudimas ir tokiu būdu yra skatinamas ir užtikrinamas kraujo pritekėjimas atgal į širdį.

Tačiau kas lemia veninės kraujotakos pokyčius? Bendrai slėgis venose priklauso nuo venų padėties širdies atžvilgiu tai reiškia, kad venos esančios žemiau dešiniojo prieširdžio yra veikiamos didesnio teigiamo hidrostatinio slėgio, tad labiausiai slegiamos toliausiai nuo dešiniojo prieširdžio nutolę apatinės galūnės venos. 

Keičiant kūno padėtį sukeliami ryškūs fiziologiniai kraujospūdžio pokyčiai, pavyzdžiui, ilgai stovint ir sėdint dėl gravitacijos jėgos, kraujas yra linkęs kauptis kojose. Dėl šios priežasties pasireiškia specialūs reguliaciniai mechanizmai, užtikrinantys kraujo pritekėjimą į gyvybiškai svarbius organus, nepriklausomai nuo kūno padėties.

Vienas iš šių mechanizmų yra venų vožtuvai. Tai vidinės venų struktūros neleidžiančios kraujui sugrįžti atgal. Tokiu būdu yra užtikrinamas kraujo grįžimas į širdį ir vienos krypties kraujo tėkmė. Kraujui tekėti venomis taip pat labai padeda ir skeleto raumenys, kadangi venos yra išsidėsčiusios tarp jų ir raumenims susitraukinėjant yra skatinamas veninio kraujo grįžimas į širdį.

Šaltiniai:

https://www.physiology.org/doi/full/10.1152/advan.00182.2018