Kairės rankos riešo skausmas gali prasidėti po didesnio fizinio krūvio, treniruotės, kritimo ar ilgos darbo dienos, tačiau kartais aiškios priežasties žmogus neprisimena. Iš pradžių gali varginti nestiprus maudimas ar tempimas, o vėliau atsirasti skausmas judinant riešą, sustingimas, sumažėjusi suėmimo jėga ar diskomfortas remiantis delnu.
Vieniems riešą labiau skauda ryte, kitiems – po darbo kompiuteriu, laikant telefoną, nešant pirkinių krepšį ar sportuojant. Kartais juntamas tirpimas ar dilgčiojimas, kuris gali plisti į delną ir pirštus. Jei riešas buvo traumuotas, gali atsirasti patinimas, jautrumas ar judesių ribotumas.
Riešo srityje yra daug nedidelių kaulų, sąnarių, raiščių, sausgyslių ir nervų. Dėl to panašiai jaučiamas skausmas gali būti susijęs su visiškai skirtingomis struktūromis. Vienam žmogui simptomus sukelia per didelis sausgyslių krūvis, kitam – riešo raiščių pažeidimas, nervo dirginimas ar sąnario problema.
Todėl gydymas parenkamas ne vien pagal tai, kur skauda. Vertinama, kada skausmas prasidėjo, kokie judesiai jį provokuoja, ar buvo trauma, kaip juda riešas ir plaštaka bei ar nepakito rankos jėga.
Kodėl atsiranda kairės rankos riešo skausmas?
Kairės rankos riešo skausmas dažniausiai susijęs su traumomis, pasikartojančiu fiziniu krūviu, sausgyslių dirginimu, riešo stabilumo pokyčiais arba nervų spaudimu. Priežastis gali priklausyti ir nuo žmogaus darbo pobūdžio, sporto, ankstesnių traumų bei kasdienio rankos naudojimo.
Tai, kad skauda būtent kairį riešą, savaime nenurodo konkrečios diagnozės. Jei kairė ranka dažniau naudojama darbe, sportuojant ar atliekant pasikartojančius judesius, jai gali tekti didesnis krūvis. Kartais skausmas atsiranda ir priešingoje, mažiau dominuojančioje rankoje, kai ji daugiau naudojama kompensuojant kitus judesius.
Sausgyslių perkrova
Riešo sausgyslės perduoda raumenų jėgą plaštakai ir pirštams. Kai tie patys judesiai kartojami daug kartų arba riešui staiga tenka didesnis nei įprastai krūvis, sausgyslės ir aplinkiniai audiniai gali tapti jautresni.
Žmogus dažniausiai jaučia maudimą ar tempimą atliekant tam tikrą judesį. Skausmas gali sustiprėti laikant sunkesnį daiktą, sukant riešą, dirbant įrankiais, sportuojant ar ilgai atliekant vienodus rankos judesius.
Vienas iš dažnesnių pavyzdžių yra sausgyslių sudirginimas nykščio pusėje. Tokiu atveju skausmas jaučiamas ties riešo kraštu ir gali sustiprėti judinant nykštį, keliant vaiką, laikant telefoną ar suimant didesnį daiktą.
Riešo raiščių patempimas arba trauma
Raiščiai padeda išlaikyti riešo kaulus stabilioje padėtyje. Jie dažniausiai pažeidžiami staiga – pavyzdžiui, krentant ant ištiestos rankos, nepatogiai pasukus riešą ar sportinės traumos metu.
Po tokios traumos gali atsirasti patinimas, skausmas remiantis ranka, sumažėti judesių amplitudė. Kartais žmogus gali judinti riešą gana laisvai, tačiau skausmas išlieka atliekant konkrečius judesius ar stipriau suimant daiktą.
Jei simptomai prasidėjo po kritimo ar stipresnio smūgio, vien iš pojūčių ne visada galima atskirti raiščių patempimą nuo kaulo pažeidimo. Tokiu atveju gali būti reikalingas gydytojo ortopedo traumatologo įvertinimas ir papildomi tyrimai.
Riešo kanalo sindromas
Per riešą į plaštaką eina vidurinis nervas. Kai riešo kanale jam sumažėja vietos arba padidėja aplinkinių audinių spaudimas, gali atsirasti vadinamasis riešo kanalo sindromas.
Šiuo atveju skausmas nebūtinai yra pagrindinis simptomas. Dažnai juntamas pirštų tirpimas, dilgčiojimas, deginantis pojūtis ar plaštakos silpnumas. Simptomai gali būti ryškesni naktį arba ilgiau laikant riešą vienoje padėtyje.
Ilgiau trunkant nervo spaudimui gali būti sunkiau išlaikyti daiktus rankoje ar atlikti smulkius plaštakos judesius. Todėl užsitęsusio tirpimo nereikėtų vertinti tik kaip paprasto riešo pervargimo.
Sąnario ir kremzlės pokyčiai
Riešas nėra vienas paprastas sąnarys. Jį sudaro keli tarpusavyje susiję sąnariai, kurių paviršius dengia kremzlė.
Po ankstesnių traumų, ilgalaikės mechaninės apkrovos ar dėl kitų sąnario pokyčių riešas gali tapti mažiau paslankus ir jautresnis krūviui. Dažniau vargina gilesnis maudimas, rytinis sustingimas arba diskomfortas stipriau atsirėmus į ranką.
Tokiais atvejais vertinamas ne tik pats skausmas, bet ir riešo judesių amplitudė, stabilumas, plaštakos jėga bei tai, kaip žmogus naudoja ranką kasdienėje veikloje.
Skausmas po kritimo ar smūgio
Po kritimo ant rankos riešą gali skaudėti dėl sumušimo ar raiščių patempimo, tačiau galimas ir kaulo lūžis.
Ypač atidžiai reikėtų vertinti situaciją, kai po traumos riešas ryškiai patinsta, labai skauda spaudžiant vieną konkrečią vietą, sunku judinti plaštaką arba skausmas nemažėja.
Kai kurie riešo kaulų pažeidimai iš pradžių gali atrodyti kaip nestipri trauma, todėl užsitęsus skausmui po kritimo vertėtų kreiptis į gydytoją.
Kaip nustatoma riešo skausmo priežastis?
Riešo skausmo ištyrimas prasideda nuo pokalbio. Specialistui svarbu žinoti, kada atsirado simptomai, ar prieš juos buvo trauma, kur tiksliai skauda ir kokia veikla skausmą sustiprina.
Toliau vertinami riešo, plaštakos ir dilbio judesiai. Tikrinama judesių amplitudė, suėmimo jėga, riešo stabilumas, audinių jautrumas ir raumenų balansas. Jei yra tirpimas ar dilgčiojimas, papildomai vertinami galimo nervo dirginimo požymiai.
Kartais problema nėra susijusi vien su pačiu riešu. Rankos apkrovą gali keisti alkūnės, peties ar visos viršutinės galūnės judesiai. Todėl ištyrimas gali apimti platesnį judėjimo grandinės vertinimą.
Kineziterapinis ištyrimas leidžia nustatyti, kokie judesiai provokuoja simptomus ir kokios funkcijos yra sutrikusios. Jei kyla įtarimas dėl lūžio, ryškesnio raiščių pažeidimo ar kitos būklės, kuriai reikia papildomos diagnostikos, pacientui rekomenduojama gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija.
Kaip gydomas kairės rankos riešo skausmas?
Gydymas priklauso nuo skausmo priežasties, simptomų trukmės ir to, kiek jie riboja kasdienę veiklą.
Jeigu problema susijusi su audinių perkrova ar sutrikusia riešo funkcija, reabilitacijos metu palaipsniui atkuriamas riešo judrumas, jėga ir gebėjimas toleruoti kasdienį krūvį. Tikslas nėra vien trumpam sumažinti nemalonų pojūtį. Siekiama, kad ranka vėl galėtų patikimai atlikti darbinius, buitinius ar sportinius judesius.
Pagal ištyrimo rezultatus gali būti taikoma individuali kineziterapija, manualinės terapijos metodai, Mulligan metodika, gydomieji pratimai ar kitos kineziterapinės priemonės. Metodai parenkami pagal konkrečią riešo problemą ir paciento funkcinius poreikius.
Kai riešui tam tikru laikotarpiu reikia daugiau stabilumo arba siekiama sumažinti konkrečių struktūrų apkrovą, gali būti pritaikomas riešo ar riešo–plaštakos įtvaras. Įtvaro tipas priklauso nuo problemos pobūdžio. Per standi arba netinkamai parinkta priemonė ne visada padeda, todėl ortopedinę priemonę geriausia rinktis įvertinus riešo būklę ir jos paskirtį.
Kaip galime padėti esant riešo skausmui?
Mūsų kineziterapijos ir ortopedijos klinikoje Vilniuje pirmojo vizito metu vertiname ne tik skausmo vietą. Atliekamas judesių testavimas, riešo ir plaštakos funkcijos vertinimas, raumenų balanso analizė bei tikrinama, kokie kasdieniai judesiai sukelia simptomus.
Jeigu riešo problema susijusi su platesne judesių grandine, vertinama ir alkūnės, peties bei laikysenos įtaka rankos apkrovai. Kai reikia objektyviau įvertinti viso kūno judesių kokybę ir galimas kompensacijas, klinikoje gali būti naudojamas 3D judesių vertinimas su HumanTrak sistema.
Po ištyrimo pacientui paaiškinama, kokia tikėtina simptomų priežastis ir kokio gydymo plano rekomenduojama laikytis. Esant poreikiui taikoma individuali kineziterapija, manualinė terapija, Mulligan metodika, gydomieji pratimai ar kitos konkrečiai situacijai tinkamos priemonės.
Jeigu riešui reikalingas papildomas stabilumas, mūsų ortopedijos specialistai gali padėti parinkti tinkamą riešo įtvarą. Įtvaras gali būti naudingas kaip viena reabilitacijos dalių, tačiau jo paskirtis ir naudojimo trukmė priklauso nuo diagnozės bei paciento kasdienio krūvio.
Gydymo metu stebime, kaip keičiasi judesių amplitudė, rankos jėga, skausmo intensyvumas ir gebėjimas atlikti anksčiau simptomus provokavusias veiklas. Kai riešas toleruoja didesnį krūvį, gydymo planas atitinkamai koreguojamas.
Jei kairės rankos riešo skausmas nepraeina, kartojasi arba trukdo darbui ir kasdienei veiklai, galite registruotis kineziterapeuto konsultacijai mūsų kineziterapijos ir ortopedijos klinikoje Vilniuje.
Ko tikėtis reabilitacijos metu?
Riešo reabilitacija nėra vienoda visiems pacientams. Nedidelės perkrovos sukelti simptomai ir būklė po rimtesnės traumos reikalauja visiškai skirtingo tempo.
Pirmame etape siekiama sumažinti audinių dirglumą ir išsiaiškinti, kokio krūvio riešas šiuo metu netoleruoja. Pacientui paaiškinama, kokias veiklas verta laikinai koreguoti ir kaip saugiai išlaikyti rankos aktyvumą.
Vėliau daugiau dėmesio skiriama riešo judesių kontrolei, jėgai, stabilumui ir palaipsniam grįžimui prie įprastos veiklos. Jei žmogus sportuoja arba dirba fiziškai, vertinama ir tai, ar riešas pasiruošęs būtent tokiam krūviui, kuris jo laukia kasdienybėje.
Progresas vertinamas ne vien pagal tai, ar tą dieną skauda mažiau. Žiūrima, ar žmogus gali laisviau judinti riešą, stipriau suimti daiktus ir atlikti daugiau veiklų neprovokuodamas simptomų.
Kada dėl riešo skausmo reikėtų kreiptis į specialistą?
Specialisto konsultacija rekomenduojama, jei riešo skausmas nepraeina arba palaipsniui stiprėja, pradeda riboti rankos judesius, darbą ar sportą. Taip pat verta išsitirti, jei nuolat kartojasi tirpimas, dilgčiojimas, sumažėja suėmimo jėga arba dažniau iškrenta daiktai iš rankos.
Po kritimo ar stipresnio smūgio gydytojo vertinimo reikėtų, jei riešas ryškiai patino, atsirado deformacija, labai skauda vienoje konkrečioje vietoje arba nepavyksta normaliai pajudinti plaštakos.
Staiga atsiradus labai stipriam skausmui, ryškiam jutimų ar rankos jėgos pokyčiui, pagalbos reikėtų ieškoti nedelsiant.
Ilgai kentėti skausmo nebūtina. Jei neaišku, ar riešui tiesiog reikia laiko po didesnio krūvio, ar yra konkreti problema, ištyrimas padeda tai atskirti ir pasirinkti saugesnį tolimesnį kelią.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek trunka riešo skausmo gydymas?
Gydymo trukmė priklauso nuo priežasties ir pažeidimo pobūdžio. Nedidelės perkrovos sukeltos problemos dažnai gerėja greičiau, o po traumų ar ilgai trunkančių simptomų reabilitacija gali užtrukti ilgiau. Tikslesnę prognozę galima pateikti atlikus ištyrimą.
Ar kineziterapija dėl riešo skausmo yra skausminga?
Kineziterapija neturėtų būti grindžiama stipraus skausmo provokavimu. Procedūrų ir judesių intensyvumas pritaikomas pagal riešo būklę bei audinių jautrumą. Kai kurios vietos ištyrimo ar terapijos metu gali būti jautresnės, tačiau krūvis kontroliuojamas.
Kada galima pajusti pirmuosius rezultatus?
Tai priklauso nuo problemos pobūdžio. Kai kuriems pacientams kasdieniai judesiai tampa lengvesni gana greitai, o kitais atvejais pokyčiams reikia daugiau laiko. Vertiname ne tik skausmą, bet ir riešo judrumą, jėgą bei funkciją.
Kiek kartų per savaitę reikia lankytis pas kineziterapeutą?
Vizitų dažnis nustatomas individualiai. Jis priklauso nuo traumos ar perkrovos pobūdžio, simptomų intensyvumo ir reabilitacijos etapo. Ne kiekvienam pacientui reikalingas vienodas apsilankymų skaičius.
Ar galima sportuoti, jei skauda riešą?
Kartais sportą galima tęsti pakoregavus krūvį, tačiau tai priklauso nuo skausmo priežasties. Jei sportuojant skausmas didėja, riešas tinsta, silpnėja ar simptomai išlieka ir po treniruotės, verta atlikti ištyrimą prieš tęsiant tokį patį krūvį.
Kairės rankos riešo skausmas nebūtinai reiškia, kad reikia visiškai nustoti naudoti ranką
Riešo skausmą gali sukelti perkrova, sausgyslių sudirginimas, raiščių trauma, nervo spaudimas ar sąnario pokyčiai. Kadangi skirtingos problemos gali sukelti labai panašius simptomus, veiksmingiausias sprendimas prasideda nuo tikslaus ištyrimo.
Laiku nustačius, kas provokuoja skausmą, galima kryptingai atkurti riešo judrumą, jėgą ir toleranciją kasdieniam krūviui. Daugeliu atvejų palaipsniui galima grįžti prie įprastų darbų, fizinės veiklos ar sporto.
Jei riešo skausmas kartojasi, nepraeina arba trukdo normaliai naudoti ranką, registruokitės konsultacijai mūsų kineziterapijos ir ortopedijos klinikoje Vilniuje. Specialistas įvertins riešo funkciją, nustatys galimą problemos priežastį ir pasiūlys individualų tolimesnį planą.