Kaklo skausmas kairėje pusėje gali būti jaučiamas kaip maudimas, tempimas, sustingimas ar aštresnis dūris sukant galvą. Kartais jis atsiranda ryte po miego, o kartais sustiprėja darbo dienos pabaigoje, ilgai sėdint prie kompiuterio, vairuojant ar atliekant pasikartojančius judesius.
Nemalonūs pojūčiai gali likti kaklo srityje arba plisti į kairį petį, mentę, pakaušį ar ranką. Jei kartu atsiranda tirpimas, dilgčiojimas, deginantis pojūtis ar silpnumas, gali būti dirginamos nervinės struktūros, tačiau vien pagal simptomų vietą diagnozės nustatyti negalima.
Dažnai vienpusis kaklo maudimas susijęs su ilgai nekintančia kūno padėtimi, padidėjusiu raumenų krūviu ar sumažėjusia judesių įvairove. Vis dėlto vertinant svarbu atsižvelgti ne tik į skausmo vietą, bet ir į jo pradžią, plitimą, stiprėjimą bei kitus kartu atsiradusius simptomus.
Ką gali reikšti kaklo skausmas vienoje pusėje?
Kaklą sudaro slanksteliai, tarpslanksteliniai diskai, sąnariai, raiščiai, raumenys ir nervai. Šios struktūros kartu leidžia išlaikyti bei judinti galvą, o jų apkrovai įtakos turi ir pečių juostos bei krūtininės stuburo dalies judesiai.
Kai ilgą laiką išlaikoma viena padėtis arba vienai kūno pusei tenka didesnis krūvis, kai kurie raumenys gali greičiau pavargti, o judesiai tapti ribotesni ar jautresni. Dėl to diskomfortas kartais jaučiamas tik kairėje, nors simptomus palaikantys veiksniai gali būti susiję su visa pečių juosta, darbo aplinka ar kasdieniais judėjimo įpročiais.
Kairėje jaučiamas skausmas savaime nenurodo konkretaus audinio pažeidimo ar diagnozės. Panašius pojūčius gali sukelti skirtingos būklės, todėl tinkamas pagalbos planas parenkamas įvertinus simptomų pobūdį, judesius ir bendrą žmogaus sveikatos situaciją.
Dažniausios kaklo skausmo kairėje pusėje priežastys
Ilgai nekintanti padėtis ir pasikartojantis krūvis
Kaklo raumenys padeda išlaikyti galvą visą dieną. Ilgai sėdint, žiūrint į žemai padėtą ekraną ar nuolat pasukus galvą į vieną pusę, daliai audinių tenka ilgas nepertraukiamas krūvis.
Problema nebūtinai yra viena „bloga“ laikysena. Kaklui dažnai labiau trukdo tai, kad padėtis nekeičiama kelias valandas. Net sėdint iš pažiūros taisyklingai gali atsirasti nuovargis, jei kūnas ilgai nejuda.
Tokiu atveju dienos pradžioje simptomai gali būti nežymūs, o vakare sustiprėti. Taip pat gali būti sunkiau pasukti galvą vairuojant, dirbant kompiuteriu ar žiūrint per petį.
Kaklo ir pečių juostos raumenų perkrova
Raumenų jautrumas gali padidėti po neįprasto fizinio darbo, intensyvesnės treniruotės, ilgo vairavimo ar miego nepatogioje padėtyje. Krūvį gali palaikyti ir vienos rankos dominavimas, pavyzdžiui, ilgai dirbant kompiuterio pele ar nešant daiktus ta pačia puse.
Padidėjusi įtampa ne visada reiškia audinio pažeidimą. Tai gali būti laikina organizmo reakcija į nuovargį, neįprastą krūvį arba judesį, kurio kūnas tuo metu netoleruoja.
Dažniausiai juntamas maudimas, tempimas ar sustingimas. Pojūčiai gali plisti link mentės ar pakaušio, tačiau paprastai nebūna ryškaus rankos silpnumo ar didėjančio tirpimo.
Kaklinės stuburo dalies sąnarių jautrumas
Nedideli kaklo slankstelių sąnariai padeda kontroliuoti galvos judesius. Po staigaus pasisukimo, ilgos nejudrios padėties ar neįprasto krūvio tam tikra judesio kryptis gali tapti skausminga.
Žmogus kartais jaučia, kad kaklas tarsi „užsiblokavo“. Dažniau tai nėra tikras mechaninis užsiblokavimas: judesį riboja audinių jautrumas ir apsauginė raumenų reakcija.
Tokie pojūčiai dažniausiai sustiprėja sukant arba atlošiant galvą. Skausmas gali būti jaučiamas ne tik kakle, bet ir peties, mentės ar pakaušio srityje.
Nervo šaknelės dirginimas
Iš kaklinės stuburo dalies išeinantys nervai perduoda signalus į pečius, rankas ir plaštakas. Dirginant nervo šaknelę, skausmas gali plisti iš kaklo žemyn į petį, ranką ar pirštus.
Kartu gali atsirasti tirpimas, dilgčiojimas, deginantis pojūtis ar tam tikrų rankos raumenų silpnumas. Tokie simptomai dar neleidžia savarankiškai nustatyti konkrečios diagnozės, tačiau yra svarbi priežastis išsamiau įvertinti nervų sistemos funkciją.
Specialistas vertina ne vien skausmo plitimą. Atsižvelgiama į jutimus, raumenų jėgą, refleksus ir tai, kaip simptomai keičiasi atliekant kaklo bei rankos judesius.
Staigus judesys arba trauma
Kaklo skausmas gali prasidėti po kritimo, sportinės traumos, eismo įvykio ar staigaus galvos pasukimo. Net jei nėra lūžio, minkštieji audiniai ir sąnariai kurį laiką gali būti jautrūs.
Po traumos nereikėtų savarankiškai atlikti staigių kaklo manipuliacijų ar bandyti jo intensyviai „atstatyti“. Pirmiausia turi būti įvertintas traumos mechanizmas, kaklo judesiai ir galimi neurologiniai simptomai.
Rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo poreikį po traumos nustato sveikatos priežiūros specialistas.
Ką reiškia skausmas, plintantis į petį ar ranką?
Skausmas, pereinantis į kairį petį ar mentę, nebūtinai reiškia nervo pažeidimą. Jautrios kaklo sąnarių ar raumenų struktūros taip pat gali sukelti kitose vietose jaučiamus pojūčius.
Apie galimą nervinės struktūros dirginimą dažniau verčia galvoti skausmas, plintantis žemyn ranka, dilgčiojimas, tirpimas, deginantis pojūtis ar mažėjanti plaštakos ir rankos jėga. Vis dėlto išvada daroma ne pagal vieną požymį, o pagal visą simptomų derinį ir fizinio ištyrimo rezultatus.
Jei ranka silpsta, tirpimas didėja arba tampa sunkiau atlikti tikslius pirštų judesius, konsultacijos nereikėtų atidėlioti.
Kaip vertinama kaklo skausmo priežastis?
Pirmiausia išsiaiškinama, kada prasidėjo simptomai, kur jie plinta, kas juos sustiprina ir kas sumažina. Taip pat svarbu žinoti apie ankstesnes traumas, darbo pobūdį, fizinį aktyvumą, miegą ir bendrą sveikatos būklę.
Fizinio įvertinimo metu gali būti tikrinama:
- kaklo judesių amplitudė ir jų metu jaučiami simptomai;
- pečių bei menčių funkcija;
- krūtininės stuburo dalies judrumas;
- kaklo ir pečių juostos raumenų jėga bei ištvermė;
- požymiai, galintys rodyti nervų sistemos įsitraukimą.
Toks įvertinimas padeda nustatyti labiausiai tikėtinus funkcinius veiksnius ir nuspręsti, ar galima pradėti kineziterapiją, ar pirmiausia reikalinga gydytojo konsultacija.
Vaizdiniai tyrimai ne visada yra pirmasis žingsnis. Kai nėra traumos, progresuojančio silpnumo ar kitų įspėjamųjų požymių, ūmaus kaklo skausmo atveju dažnai pirmiausia atliekama išsami apklausa ir fizinis ištyrimas. MRT, rentgeno ar kito tyrimo poreikį gydytojas nustato pagal visą klinikinę situaciją.
Kaklo skausmo kairėje pusėje gydymas
Pagalbos planas priklauso nuo simptomų trukmės, judesių ribotumo, skausmo plitimo ir galimo nervų sistemos įsitraukimo. Vien skausmo stiprumas nepasako, kuri priemonė bus tinkamiausia.
Daugeliu atvejų pirmenybė teikiama aktyviam ir palaipsniui koreguojamam planui. Jo tikslas – gerinti kaklo judrumą, raumenų funkciją ir gebėjimą toleruoti kasdienį bei sportinį krūvį.
Gydomieji pratimai ir krūvio valdymas
Pradžioje parenkami judesiai, kuriuos žmogus gali atlikti saugiai ir be ryškaus simptomų sustiprėjimo. Vėliau gali būti lavinama kaklo ir pečių juostos raumenų kontrolė, jėga bei ištvermė.
Pratimai nėra vienodi visiems. Jų kryptis, intensyvumas ir atlikimo dažnis priklauso nuo ištyrimo rezultatų bei organizmo reakcijos. Tas pats pratimas vienam žmogui gali būti tinkamas, o kitam – per ankstyvas arba dirginantis.
Taip pat aptariama, kaip laikinai pakoreguoti darbą, sportą ar kitą kasdienį krūvį, visiškai neatsisakant judėjimo.
Manualinė terapija ir Mulligan metodika
Manualinė terapija apima specialisto rankomis atliekamus sąnarių ir minkštųjų audinių mobilizavimo būdus. Jie gali būti pasirenkami siekiant sumažinti judesio metu jaučiamą diskomfortą ir palengvinti aktyvių judesių atkūrimą.
Taikant Mulligan koncepcijos metodus, specialisto atliekamas mobilizavimas derinamas su paciento judesiu. Metodas pasirenkamas tik tada, kai konkreti technika yra saugi, gerai toleruojama ir leidžia judėti patogiau.
Manualinės priemonės neturėtų būti vienintelis ilgalaikis sprendimas. Klinikinėse rekomendacijose jos dažniausiai derinamos su aktyviais pratimais, edukacija ir laipsnišku grįžimu prie įprastos veiklos.
Gydomasis masažas
Masažas gali būti pasirenkamas kaip pagalbinė priemonė, kai kaklo ir pečių juostos audiniai yra jautrūs ar pavargę. Jo tikslas nėra „atstatyti“ slankstelius ar pašalinti vienintelę skausmo priežastį.
Jeigu nekeičiami simptomus palaikantys krūvio ir judėjimo veiksniai, palengvėjimas gali būti trumpalaikis. Todėl masažas, kai jis tinkamas, derinamas su aktyvia reabilitacija ir praktinėmis rekomendacijomis.
Kaip kaklo skausmas vertinamas „Pes Planus“ klinikoje?
Pirmasis žingsnis gali būti išsami kineziterapeuto konsultacija ir tyrimai. Vizito metu išklausoma žmogaus situacija, aptariama simptomų pradžia, kasdienis krūvis, ankstesnės traumos ir tikslai.
Kineziterapeutas įvertina judesius, laikyseną, raumenų darbą, sąnarių paslankumą ir kitus konkrečiai situacijai svarbius funkcinius požymius. Remiantis rezultatais sudaromas tolesnių veiksmų planas.
Kai reikalingas nuoseklus funkcijos atkūrimas, gali būti rekomenduojama individuali kineziterapija. Atsižvelgiant į simptomus ir paciento poreikius, plane gali būti gydomųjų pratimų, krūvio koregavimo, manualinės terapijos ar kitų priemonių.
Gydomasis masažas gali būti įtraukiamas kaip papildoma plano dalis, tačiau nėra automatiškai skiriamas kiekvienam kaklo skausmą jaučiančiam žmogui.
Kai svarbu objektyviai palyginti pasirinktų viso kūno judesių amplitudę, simetriją ar pokyčius, gali būti atliekama 3D judesių analizė „HumanTrak“ sistema. Ji nėra būtina kiekvienu kaklo skausmo atveju ir pasirenkama tik tada, kai jos duomenys gali papildyti funkcinį įvertinimą.
Progresas stebimas vertinant ne tik skausmo intensyvumą, bet ir kaklo judrumą, darbo bei miego toleravimą ir gebėjimą grįžti prie įprasto fizinio krūvio. Pagal organizmo reakciją planas koreguojamas.
Jeigu simptomai kartojasi ar trukdo kasdienei veiklai, galima registruotis konsultacijai mūsų kineziterapijos ir ortopedijos klinikoje Vilniuje.
Ką galima daryti iki konsultacijos?
Jeigu skausmas neatsirado po traumos ir nėra įspėjamųjų simptomų, paprastai nereikia visiškai nustoti judėti. Ilgas kaklo saugojimas ir visų judesių vengimas gali sustiprinti sustingimo pojūtį.
Dažniau keiskite darbo padėtį ir venkite kelias valandas išlikti visiškai nejudėdami. Ekraną bei darbo priemones išdėstykite taip, kad nereikėtų nuolat laikyti galvos palenktos ar pasuktos į kairę.
Laikinai sumažinkite veiklas, kurios aiškiai sustiprina simptomus ir palieka juos ilgam, tačiau išlaikykite toleruojamą kasdienį aktyvumą. Stebėkite, ar pojūčiai lieka kaklo srityje, ar pradeda plisti žemyn ranka.
Nerekomenduojama savarankiškai atlikti staigių kaklo „trakštelėjimų“, stipriai spausti skausmingą vietą ar agresyviai ją tempti. Po traumos arba atsiradus neurologiniams simptomams pirmiausia reikalingas profesionalus įvertinimas.
Kasdieniam nespecifiniam kaklo maudimui kaklo įtvaras paprastai nėra savarankiškas pirmojo pasirinkimo sprendimas. Įtvarai dažniau naudojami konkrečiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, po traumos ar operacijos, ir turėtų būti parenkami pagal gydytojo ar kito atsakingo specialisto rekomendaciją.
Kada kreiptis į specialistą?
Planinė kineziterapeuto arba gydytojo konsultacija rekomenduojama, jei simptomai stiprėja, kartojasi, riboja miegą, darbą ar galvos judesius, ilgiau nemažėja arba pradeda plisti į ranką.
Skubiai mediciniškai įvertinti būklę reikėtų, jei:
- skausmas prasidėjo po stiprios traumos;
- naujai atsirado arba didėja rankos ar plaštakos silpnumas;
- sparčiai stiprėja tirpimas arba tampa sunku valdyti pirštus;
- sutriko pusiausvyra, eisena ar rankų koordinacija;
- kartu atsirado neįprastai stiprus galvos skausmas, kalbos, regėjimo ar veido judesių pokyčiai;
- pakilo temperatūra ir ryškiai pablogėjo bendra savijauta.
Tokie požymiai pasitaiko rečiau, tačiau gali rodyti, kad reikalinga ne planinė kineziterapija, o skubesnis gydytojo vertinimas.
Jeigu kaklo ar peties skausmą lydi spaudimas ar diskomfortas krūtinėje, dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, svaigimas arba neįprastas silpnumas, reikia kreiptis skubiosios medicinos pagalbos. Kaklo, peties ar rankos skausmas kartais gali būti vienas iš širdies veiklos sutrikimo požymių, ypač kai pasireiškia kartu su kitais išvardytais simptomais.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek gali trukti kaklo skausmo gydymas?
Vienodo termino nėra. Eiga priklauso nuo simptomų trukmės, galimos priežasties, nervų sistemos įsitraukimo, kasdienio krūvio ir organizmo reakcijos į pasirinktą planą. Neseniai atsiradę nesudėtingi simptomai dažnai mažėja greičiau nei ilgai trunkantis ar į ranką plintantis skausmas, tačiau tai nėra individuali prognozė.
Ar kaklo skausmui būtinas magnetinio rezonanso tyrimas?
Ne visada. Jei nebuvo traumos, nėra progresuojančio silpnumo ar kitų įspėjamųjų požymių, dažnai pirmiausia pakanka išsamios apklausos ir fizinio ištyrimo. MRT ar kito vaizdinio tyrimo poreikį nustato gydytojas.
Ar galima sportuoti jaučiant kaklo skausmą?
Dažnai visiškai nutraukti fizinio aktyvumo nereikia, tačiau gali tekti laikinai sumažinti krūvį arba pakeisti judesius, kurie aiškiai stiprina simptomus. Jei didėja tirpimas, skausmas plinta žemyn ranka ar mažėja jėga, prieš intensyvią treniruotę reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.
Ar kineziterapijos procedūros turi būti skausmingos?
Ištyrimas ir reabilitacija neturėtų sukelti stipraus ar sunkiai toleruojamo skausmo. Atliekant kai kuriuos judesius gali būti juntamas nestiprus tempimas ar trumpalaikis diskomfortas. Apie ryškų arba ilgai išliekantį simptomų sustiprėjimą reikia pasakyti kineziterapeutui.
Ar gali prireikti kaklo įtvaro?
Įtvaras dažniau naudojamas po tam tikrų traumų, operacijų ar esant kitai aiškiai medicininei indikacijai. Įprastam kasdieniam kaklo maudimui jo savarankiškai rinktis nereikėtų, nes tinkamas tipas ir naudojimo trukmė priklauso nuo konkrečios būklės.
Kaklo skausmą galima spręsti nuosekliai ir saugiai
Kaklo skausmas kairėje pusėje dažnai susijęs su padidėjusiu raumenų ir sąnarių krūviu, ilgai nekintančia padėtimi ar nervinių struktūrų jautrumu. Tačiau vien skausmo vietos nepakanka jo priežasčiai nustatyti.
Išsamus funkcinis įvertinimas padeda suprasti, kurie judesiai ir kasdieniai krūviai palaiko simptomus, bei parinkti saugų tolesnių veiksmų planą.
Jeigu kaklo skausmas kartojasi, trukdo dirbti, miegoti ar sportuoti arba pradėjo plisti į ranką, kviečiame užsiregistruoti pirminiam ištyrimui mūsų kineziterapijos ir ortopedijos klinikoje Vilniuje.