Kaklo skausmas, pereinantis į galvą, gali prasidėti nuo tempimo, maudimo ar sustingimo sprando srityje. Nemalonus pojūtis kartais plinta į pakaušį, smilkinį, kaktą ar sritį aplink akį. Vieniems simptomai išryškėja po ilgos darbo dienos, kitiems – vairuojant, naudojantis telefonu ar ryte, kai sunku laisvai pasukti galvą.
Kartu gali būti jaučiamas pečių juostos nuovargis, sumažėjęs kaklo judrumas ar spaudimas pakaušyje. Vis dėlto kaklo ir galvos skausmo derinys nėra viena konkreti diagnozė. Panašiai gali pasireikšti kaklo kilmės galvos skausmas, migrena, įtampos tipo galvos skausmas ir kitos būklės. Todėl svarbu vertinti ne tik skausmo vietą, bet ir jo pradžią, pobūdį, lydinčius simptomus bei ryšį su judesiais.
Kodėl kaklo skausmas gali pereiti į galvą?
Iš kaklo srities kylantis skausmas gali būti jaučiamas galvoje kaip atspindėtas skausmas. Tai reiškia, kad dirginimas prasideda vienoje kūno vietoje, tačiau dėl nervų sistemoje persidengiančių jutimo signalų nemalonus pojūtis suvokiamas ir kitoje srityje.
Kai nustatoma, kad galvos skausmą sukelia kaklinės stuburo dalies ar aplinkinių audinių sutrikimas, vartojamas terminas „cervikogeninis galvos skausmas“. Tačiau vien kaklo maudimo ar sustingimo šiai diagnozei nepakanka. Vertinama, ar riboti kaklo judesiai provokuoja galvos skausmą, ar simptomai prasidėjo kartu su kaklo problema ir ar jų gerėjimas susijęs su kaklo būklės pokyčiais. Taip pat turi būti atmestos labiau tikėtinos kitų rūšių galvos skausmo priežastys.
Kokie požymiai gali būti būdingi kaklo kilmės galvos skausmui?
Kaklo kilmės galvos skausmas neretai prasideda sprande ar pakaušyje ir plinta į priekį. Jis gali sustiprėti pasukus, palenkus ar ilgiau vienoje padėtyje laikant galvą. Taip pat gali sumažėti kaklo judesių amplitudė, o tam tikri judesiai nuosekliai atkartoti pažįstamą skausmą.
Skausmas dažnai būna ryškesnis vienoje pusėje, tačiau tai nėra privalomas požymis. Jis taip pat nebūtinai būna labai stiprus. Daliai žmonių didesnę problemą kelia ne intensyvumas, o pasikartojimas, judesių ribotumas ir trukdymas dirbti, vairuoti ar miegoti.
Šie požymiai gali padėti įtarti kaklo įtaką, tačiau savaime diagnozės nepatvirtina. Kaklo jautrumas ir sustingimas taip pat dažni migrenos metu.
Kas gali prisidėti prie kaklo ir galvos skausmo?
Ilgai išlaikoma viena padėtis
Nėra vienos padėties, kuri visiems žmonėms būtų tinkama visą darbo dieną. Net patogiai sėdint gali atsirasti nuovargis, jeigu kūno padėtis ilgai nekeičiama.
Dirbant kompiuteriu, vairuojant ar žiūrint į telefoną, kaklo ir pečių juostos raumenys ilgai atlieka panašų darbą. Dienos pradžioje žmogus gali jaustis gerai, o vėliau pastebėti sprando sunkumą, sustingimą ar kylantį pojūtį pakaušyje. Svarbu vertinti ne vien laikysenos išvaizdą, bet ir padėčių kaitą, darbo trukmę, pertraukas bei bendrą fizinį krūvį.
Kaklo judrumo ir judesio kontrolės pokyčiai
Po neįprasto fizinio krūvio, ilgo nejudrumo ar ankstesnės traumos kai kurie kaklo judesiai gali tapti riboti arba jautrūs. Tuomet žmogus pradeda judėti atsargiau, o dalį darbo perima kitos kaklo ar pečių juostos sritys.
Svarbus požymis yra ne vien ribota judesių amplitudė, bet ir tai, ar konkretus judesys nuosekliai sukelia pažįstamą galvos skausmą. Šis ryšys vertinamas atliekant funkcinį ištyrimą.
Raumenų ištvermė ir koordinacija
Galvos padėčiai valdyti reikalinga sklandi giliųjų ir paviršinių kaklo raumenų, pečių juostos bei viršutinės nugaros dalies sąveika. Jeigu raumenys greitai pavargsta arba judesys valdomas neefektyviai, ilgiau dirbant ar sportuojant gali didėti jautrumas ir diskomfortas.
Tai nereiškia, kad skausmą visada sukelia „silpni raumenys“ ar viena netaisyklinga laikysena. Vertinama, kokių užduočių žmogus netoleruoja, kaip juda ir kokio pajėgumo reikia jo kasdienei veiklai.
Krūtininės stuburo dalies ir pečių juostos funkcija
Kaklas neveikia atskirai nuo likusio kūno. Rankų padėtis, menčių kontrolė, viršutinės nugaros dalies judrumas ir darbo pobūdis gali keisti kaklui tenkantį krūvį.
Dėl šios priežasties ištyrimo metu kartais vertinamas ne tik sprandas. Jeigu simptomai pasireiškia dirbant rankomis priešais kūną, keliant jas virš galvos ar sportuojant, gali būti svarbi ir pečių juostos funkcija.
Trauma arba staigus galvos judesys
Kaklo ir galvos skausmas gali prasidėti po eismo įvykio, kritimo, smūgio ar kito staigaus judesio. Simptomai nebūtinai atsiranda tą pačią minutę – jie gali išryškėti vėliau.
Po traumos vertinamas ne tik judrumas, bet ir neurologiniai simptomai, galvos svaigimas, regėjimo ar koordinacijos pokyčiai. Esant stipriai traumai ar neįprastiems simptomams, pirmiausia reikalingas medicininis įvertinimas.
Kaip atskirti kaklo kilmės galvos skausmą nuo migrenos?
Migrenai dažniau būdingas vidutinio ar stipraus intensyvumo pulsuojantis skausmas, kurį sustiprina įprasta fizinė veikla. Kartu gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ar garsui. Kai kuriems žmonėms prieš galvos skausmą arba jo metu atsiranda regos, jutimo ar kalbos pokyčių, vadinamų aura.
Kaklo kilmės galvos skausmas dažniau siejasi su ribotu kaklo judrumu ir aiškiu simptomų sustiprėjimu atliekant tam tikrus kaklo judesius. Vis dėlto šie požymiai gali persidengti. Migrenos metu taip pat dažnai skauda kaklą, todėl vien skausmo vieta nėra patikimas diagnostikos kriterijus.
Jeigu galvos skausmas kartojasi, keičiasi jo pobūdis arba atsiranda pykinimas, jutimo, regėjimo ar kiti neurologiniai simptomai, gali būti reikalingas gydytojo įvertinimas.
Kaip vertinamas kaklo skausmas, pereinantis į galvą?
Pirmiausia aptariama, kada simptomai prasidėjo, kur jie plinta ir kaip ilgai trunka. Svarbu žinoti, ar skausmą provokuoja kaklo judesiai, fizinis krūvis, kosulys, čiaudulys ar kūno padėties pakeitimas. Taip pat vertinama, ar buvo trauma ir ar kartu neatsirado tirpimo, silpnumo, regėjimo, kalbos ar pusiausvyros pokyčių.
Funkcinio ištyrimo metu gali būti tikrinama:
- kaklo judesių amplitudė ir jų ryšys su simptomais;
- kaklo bei krūtininės stuburo dalies paslankumas;
- kaklo ir pečių juostos raumenų funkcija;
- judesių kontrolė ir fizinio krūvio tolerancija;
- jutimai, raumenų jėga ir kiti neurologiniai požymiai, jeigu jie aktualūs.
Magnetinio rezonanso ar kiti vaizdiniai tyrimai nėra automatiškai būtini kiekvienam žmogui. Kaklinės stuburo dalies pakitimų gali būti randama ir simptomų nejaučiantiems žmonėms, todėl tyrimų rezultatai turi būti vertinami kartu su simptomais ir klinikiniu ištyrimu. Tyrimo poreikį sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į traumą, neurologinius simptomus ir kitus perspėjamuosius požymius.
Kaip gydomas kaklo skausmas, pereinantis į galvą?
Tinkamas planas priklauso nuo to, kas palaiko simptomus. Vienam žmogui gali būti svarbiau gerinti kaklo judrumą, kitam – raumenų ištvermę, judesio kontrolę ar palaipsniui didinti darbo ir fizinio krūvio toleranciją.
Kasdienio krūvio ir judėjimo įpročių koregavimas
Pirmiausia siekiama suprasti, kokios veiklos labiausiai sustiprina simptomus. Tai nebūtinai reiškia, kad jų reikia visiškai atsisakyti. Dažniau koreguojama veiklos trukmė, padėtis, pertraukų dažnis ar krūvio intensyvumas.
Tikslas – sumažinti ilgai trunkančias vienodas apkrovas ir palaipsniui grįžti prie įprastos veiklos, neprovokuojant ryškaus simptomų paūmėjimo.
Individuali kineziterapija
Kineziterapijos programa gali apimti kaklo ir pečių juostos judesių kontrolę, raumenų ištvermę, krūtininės stuburo dalies judrumą bei funkcinius pratimus. Krūvis didinamas pagal žmogaus savijautą, kasdienius poreikius ir reakciją po užsiėmimų.
Pratimai neturėtų būti parenkami vien pagal skausmo vietą. Tas pats pratimas skirtingiems žmonėms gali turėti nevienodą poveikį, todėl pirmiausia reikalingas įvertinimas.
Manualinės technikos ir masažas
Manualinės arba minkštųjų audinių technikos gali būti naudojamos kaip pagalbinė priemonė, siekiant laikinai sumažinti jautrumą ir palengvinti judėjimą. Jos neturėtų pakeisti aktyvaus funkcijos atkūrimo.
Sisteminės apžvalgos rodo, kad kai kurie manualinių technikų ir pratimų deriniai gali sumažinti cervikogeninio galvos skausmo intensyvumą ar dažnį. Vis dėlto įrodymų patikimumas nėra pakankamas vienam visiems tinkamam metodui nustatyti.
Gydomasis masažas gali būti įtraukiamas, kai sprando ar pečių juostos raumenys yra jautrūs ir įsitempę. Jo paskirtis – palengvinti savijautą ir sudaryti patogesnes sąlygas judėti, o ne savarankiškai nustatyti ar pašalinti galvos skausmo priežastį.
Kaip pacientai vertinami „Pes Planus“ klinikoje?
Mūsų kineziterapijos ir ortopedijos klinikoje Vilniuje pirmasis žingsnis yra paciento situacijos ir judėjimo funkcijos įvertinimas.
Per išsamią kineziterapeuto konsultaciją ir tyrimus aptariama simptomų pradžia, jų ryšys su darbu, miegu, sportu ir kasdieniais judesiais. Vienos valandos vizito metu parenkami konkrečiai situacijai reikalingi funkciniai tyrimai ir sudaromas tolesnių veiksmų planas.
Jeigu reikalingas platesnis viso kūno judėjimo, jėgos, simetrijos ir kompensacinių judesių vertinimas, gali būti rekomenduojamas atskiras kineziterapinis ištyrimas. Klinikoje šiam vertinimui gali būti naudojama ir „HumanTrak“ 3D judesių analizės sistema. Jos rezultatai yra papildoma informacija apie judėjimą, o ne savarankiška galvos skausmo diagnozė.
Pagal įvertinimo rezultatus gali būti rekomenduojama individuali kineziterapija, kurios programoje krūvis ir priemonės koreguojami atsižvelgiant į progresą bei savijautą. Oficialiai klinikos paslauga skirta ir kaklo skausmų reabilitacijai.
Progresas vertinamas ne tik pagal skausmo balą. Stebima, ar rečiau skauda galvą, ar didėja kaklo judrumas, ar lengviau dirbti, vairuoti, miegoti ir grįžti prie fizinės veiklos.
Jeigu simptomai kartojasi arba riboja kasdienę veiklą, galima registruotis konsultacijai mūsų kineziterapijos ir ortopedijos klinikoje Vilniuje.
Ką galima daryti iki konsultacijos?
Naudinga kelias dienas stebėti simptomus ir pasižymėti, kada jie prasideda, kiek trunka, kur plinta ir kas juos sustiprina. Taip pat verta užrašyti lydinčius požymius, pavyzdžiui, pykinimą, jautrumą šviesai, tirpimą ar galvos svaigimą.
Dirbant sėdimą darbą rekomenduojama reguliariai keisti padėtį. Ekraną, kėdę ir darbo priemones verta išdėstyti taip, kad nereikėtų ilgai laikyti galvos ryškiai palenktos ar nuolat kelti pečių. Vien ergonominės priemonės nėra universalus gydymas, tačiau patogesnė darbo aplinka gali padėti geriau toleruoti kasdienį krūvį. Ergonominių intervencijų poveikis kaklo simptomams įvairiuose tyrimuose nėra vienodas, todėl jos turėtų būti derinamos su judėjimu ir kitomis individualiai parinktomis priemonėmis.
Nereikėtų per jėgą atlikti judesių, kurie sukelia ryškų, plintantį ar didėjantį skausmą. Po traumos arba atsiradus tirpimui, silpnumui, koordinacijos ar regėjimo pokyčiams, pirmiausia reikalingas profesionalus įvertinimas.
Kada reikalinga skubi medicininė pagalba?
Skubiai kreipkitės į medikus arba skambinkite 112, jeigu:
- galvos skausmas prasidėjo staiga ir didžiausią intensyvumą pasiekė per kelias minutes;
- kartu atsirado veido, rankos ar kojos silpnumas, kalbos, regėjimo, koordinacijos ar sąmonės sutrikimas;
- galvos ir kaklo skausmas prasidėjo po stiprios traumos;
- skausmą lydi karščiavimas, ryškus sprando sustingimas, sutrikusi sąmonė ar neįprastas mieguistumas;
- galvos skausmo pobūdis ryškiai pasikeitė arba simptomai sparčiai stiprėja.
Papildomo medicininio įvertinimo taip pat gali reikėti, jei naujas galvos skausmas nuosekliai provokuojamas kosint, čiaudint, atliekant fizinį krūvį arba ryškiai keičiasi priklausomai nuo kūno padėties.
Planine tvarka konsultuotis verta, jeigu kaklo ar galvos skausmas kartojasi, nepraeina kelias savaites, trukdo miegoti, dirbti ar sportuoti. Neatidėliokite įvertinimo, jei simptomai plinta į ranką, tirpimas stiprėja arba mažėja raumenų jėga.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar būtina atlikti magnetinio rezonanso tyrimą?
Ne visais atvejais. Vaizdiniai tyrimai dažniau svarstomi po traumos, esant progresuojantiems neurologiniams simptomams ar kitiems perspėjamiesiems požymiams. Tyrimo poreikį nustato gydytojas, įvertinęs visą klinikinę situaciją.
Kiek gali trukti reabilitacija?
Vienodo laikotarpio nėra. Eiga priklauso nuo simptomų trukmės, jų priežasties, ankstesnių traumų, fizinės būklės, kasdienio krūvio ir organizmo reakcijos į pasirinktas priemones. Orientacinį planą galima aptarti tik atlikus įvertinimą.
Kaip dažnai gali reikėti lankytis pas kineziterapeutą?
Vizitų dažnis nustatomas individualiai. Jis priklauso nuo simptomų stiprumo, savarankiškai atliekamos programos, gydymo etapo ir stebimo progreso. Būklei gerėjant, kontaktinių vizitų dažnai reikia rečiau.
Ar galima sportuoti, kai skauda kaklą ir galvą?
Daugeliu atvejų visiškai nutraukti veiklos nereikia, tačiau gali būti naudinga laikinai sumažinti krūvį arba pakeisti simptomus aiškiai provokuojančius judesius. Jei sportuojant atsiranda ryškus galvos svaigimas, neurologiniai simptomai ar neįprastai stiprus galvos skausmas, veiklą reikia nutraukti ir kreiptis į medikus.
Ar gali pakakti masažo?
Masažas gali laikinai sumažinti raumenų jautrumą ir palengvinti judėjimą, tačiau jo poveikis priklauso nuo simptomų priežasties. Kai simptomus palaiko ribotas judrumas, nepakankama raumenų ištvermė ar netinkamai dozuojamas krūvis, dažniausiai reikalingas platesnis planas.
Pas kokį specialistą kreiptis pirmiausia?
Jeigu simptomai aiškiai susiję su kaklo judesiais, laikysena ar fiziniu krūviu ir nėra perspėjamųjų požymių, galima pradėti nuo kineziterapeuto funkcinio įvertinimo. Jei galvos skausmas yra naujas, neįprastas, stiprėja arba jį lydi neurologiniai simptomai, pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kaklo skausmas, pereinantis į galvą, reikalauja visapusiško įvertinimo
Kaklo ir galvos skausmo derinys dažnai būna susijęs su judėjimo funkcija ir kasdieniu krūviu, tačiau pagal vien simptomų vietą to patvirtinti negalima. Patikimas įvertinimas turi apimti galvos skausmo pobūdį, kaklo judesius, lydinčius simptomus ir galimas kitas priežastis.
Kai nenustatoma perspėjamųjų požymių, kryptingai parinkta kineziterapija gali padėti gerinti judėjimo funkciją, didinti fizinio krūvio toleranciją ir mažinti simptomų pasikartojimą. Priemonės turi būti pritaikytos konkrečiam žmogui, o progresas vertinamas pagal kasdienes funkcijas, ne vien pagal momentinį palengvėjimą.
Jeigu kaklo skausmas pereina į galvą, kartojasi arba riboja įprastą veiklą, užsiregistruokite pirminiam ištyrimui „Pes Planus“ klinikoje, Naugarduko g. 98, Vilniuje. Kineziterapeutas įvertins situaciją, paaiškins galimus simptomus palaikančius veiksnius ir sudarys tolesnių veiksmų planą.