Kirkšnies skausmas gali atsirasti sportuojant, po neįprastai didelio fizinio krūvio ar net atliekant paprastus kasdienius judesius. Vieni žmonės jaučia nestiprų maudimą vidinėje šlaunies pusėje, kiti – tempimą, sustingimą ar aštresnį skausmą keliant koją, lipant laiptais, bėgant ar keičiant judėjimo kryptį.
Kartais diskomfortas jaučiamas tik po treniruotės ar ilgesnio vaikščiojimo. Kitais atvejais kirkšnį pradeda skaudėti atsistojus po ilgesnio sėdėjimo, įlipant į automobilį, apsiaunant batus ar bandant plačiau atvesti koją. Skausmas gali plisti į vidinę šlaunies dalį, klubo priekį ar dubens sritį.
Poilsio metu simptomai neretai sumažėja, todėl žmogus kurį laiką gali tikėtis, kad problema praeis savaime. Tačiau jeigu skausmas kartojasi vos padidinus krūvį, riboja judesius ar pradeda keisti jūsų eiseną, verta išsiaiškinti, iš kur jis kyla.
Kirkšnies srityje yra daug skirtingų struktūrų, todėl vien pagal skausmo vietą diagnozės nustatyti negalima. Sporto medicinoje kirkšnies skausmas skirstomas į kelias pagrindines grupes: susijusį su pritraukiamaisiais raumenimis, klubo lenkiamaisiais raumenimis, kirkšnies kanalo ar gaktos sritimi, klubo sąnariu bei kitomis priežastimis.
Kokie kirkšnies skausmo simptomai pasitaiko dažniausiai?
Kirkšnies skausmo pobūdis labai priklauso nuo to, kuri struktūra yra sudirgusi. Vienam žmogui tai gali būti lokalus maudimas prie vidinės šlaunies viršaus, kitam – gilesnis skausmas klubo priekyje.
Raumenų ar sausgyslių perkrovos atveju diskomfortas dažnai sustiprėja bėgant, spiriant kamuolį, keičiant kryptį, slystant koja į šoną ar atliekant kitą staigesnį judesį. Po aktyvumo gali likti tempimo ar nuovargio pojūtis.
Jeigu problema labiau susijusi su klubo sąnariu, žmogus gali jausti gilesnį kirkšnies skausmą, klubo sustingimą ir sumažėjusią judesių amplitudę. Gali būti sunkiau ilgiau vaikščioti, pritūpti, pasukti koją ar atsistoti po ilgesnio sėdėjimo. Pavyzdžiui, klubo sąnario artrozė dažnai pasireiškia būtent kirkšnies skausmu ir sustingimu.
Tirpimas ar deginantis pojūtis kirkšnies srityje nėra pats tipiškiausias raumenų perkrovos simptomas. Jeigu kartu atsiranda jutimo pokyčių ar simptomai plinta iš juosmens, gali reikėti įvertinti ir nervinių struktūrų bei stuburo įtaką.
Kirkšnies skausmas: kas tai yra ir kodėl jis atsiranda?
Kirkšnis yra vieta, kur susitinka pilvo apačia, dubuo ir šlaunis. Čia tvirtinasi keli raumenys, veikia klubo sąnarys, sausgyslės, raiščiai bei kitos struktūros. Dėl to skausmą toje pačioje vietoje gali sukelti skirtingos problemos.
Dažnai kirkšnies skausmas nėra vieno netinkamo judesio pasekmė. Simptomai gali atsirasti palaipsniui, kai audiniai ilgą laiką gauna daugiau krūvio, nei tuo metu gali toleruoti.
Pritraukiamųjų šlaunies raumenų perkrova
Viena dažniausių su sportu susijusio kirkšnies skausmo priežasčių yra vidinėje šlaunies pusėje esančių pritraukiamųjų raumenų ir jų sausgyslių dirginimas. Šie raumenys padeda stabilizuoti dubenį ir kontroliuoti koją bėgant, keičiant kryptį bei atliekant staigius šoninius judesius. Mokslinėje literatūroje pritraukiamųjų raumenų problemos išlieka viena dažniausių sportinio kirkšnies skausmo grupių.
Simptomai dažnai atsiranda futbolininkams, bėgikams, krepšininkams, ledo ritulio žaidėjams ir kitų sporto šakų atstovams, kuriems reikia staiga stabdyti, keisti kryptį ar stipriai atsispirti.
Problema gali prasidėti ir ne dėl vienos traumos. Jei staiga padidinamas treniruočių dažnis, intensyvumas ar bėgimo apimtis, raumenų bei sausgyslių apkrova gali viršyti jų gebėjimą prisitaikyti.
Tuomet pradžioje jaučiamas tik nedidelis tempimas. Vėliau skausmas gali atsirasti vos pradėjus bėgti, spiriant kamuolį ar stipriau suartinant kojas.
Klubo lenkiamųjų raumenų ir sausgyslių dirginimas
Kirkšnies priekyje jaučiamas skausmas kartais susijęs su raumenimis, kurie kelia šlaunį aukštyn ir padeda kontroliuoti klubo judesį.
Tokiu atveju diskomfortas gali sustiprėti aukščiau keliant koją, lipant laiptais, bėgant į įkalnę ar ilgiau sėdėjus sulenktais klubais.
Žmogus gali jausti tempimą klubo priekyje, o pradėjus judėti – trumpalaikį sustingimą. Kai kada atsiranda ir spragtelėjimo pojūtis klubo srityje.
Šio tipo skausmas dažniau pasitaiko tuomet, kai fizinio krūvio metu daug kartų kartojamas klubo lenkimo judesys arba organizmas nespėja prisitaikyti prie padidėjusio aktyvumo.
Klubo sąnario problemos
Ne kiekvienas kirkšnies skausmas kyla iš kirkšnies raumenų. Skausmo šaltinis gali būti pats klubo sąnarys.
Klubo sąnario problemoms dažniau būdingas gilesnis skausmas, jaučiamas ne paviršiuje, o tarsi sąnario viduje. Jis gali sustiprėti ilgiau vaikštant, giliai pritūpus, sukant koją ar ilgai sėdint.
Jaunesniems ir fiziškai aktyviems žmonėms gali būti vertinamos tokios būklės kaip šlaunikaulio ir klubo sąnario mechaninis konfliktas ar sąnarinės lūpos pažeidimai. Vyresniame amžiuje viena galimų priežasčių yra klubo sąnario artrozė, dėl kurios gali mažėti sąnario judrumas ir atsirasti kirkšnies skausmas.
Vien simptomų nepakanka konkrečiai klubo sąnario diagnozei patvirtinti. Reikalingas klinikinis ištyrimas, o tam tikrais atvejais – ir gydytojo ortopedo-traumatologo įvertinimas bei papildomi tyrimai.
Gaktos ir kirkšnies srities perkrova
Kirkšnies skausmas gali būti susijęs ir su vieta, kurioje pilvo bei šlaunies raumenų jėgos perduodamos per dubens struktūras.
Tokios problemos dažniau pasireiškia sportuojant, kai daug bėgama, spiriama, staigiai sukamas liemuo ar keičiama judėjimo kryptis. Skausmas gali būti juntamas kirkšnies centre, prie gaktos ar šiek tiek aukščiau.
Kai kuriems žmonėms jis sustiprėja kosint, čiaudint, atliekant staigesnį liemens judesį ar intensyviai sportuojant.
Dėl anatomijos sudėtingumo šioje srityje nereikėtų savarankiškai bandyti nustatyti, ar problema yra raumeninė, susijusi su kirkšnies kanalu ar kita struktūra. Klinikinis ištyrimas padeda atskirti šias būkles.
Dubens, liemens ir visos kojos judėjimo kontrolė
Kartais kirkšnies audiniai gauna didesnę apkrovą ne vien dėl pačios kirkšnies būklės.
Jeigu skiriasi kojų jėga, sumažėja klubo judrumas, trūksta dubens stabilumo arba judant atsiranda ryškių kompensacijų, dalis struktūrų gali būti apkraunamos daugiau.
Dėl to vertinant pasikartojantį kirkšnies skausmą naudinga stebėti ne tik skaudančią vietą. Reikia įvertinti klubo judesius, raumenų jėgą, dubens kontrolę, funkcinius judesius ir žmogui būdingą fizinį krūvį.
Kirkšnies skausmo gydymas – nuo ko jis priklauso?
Kirkšnies skausmo gydymas pirmiausia priklauso nuo jo priežasties. Vienodas metodas netinka žmogui, kuris prieš kelias dienas patyrė raumens traumą, sportininkui, kelis mėnesius jaučiančiam pritraukiamųjų raumenų skausmą, ir pacientui, kurio simptomai kyla iš klubo sąnario.
Esant raumenų bei sausgyslių perkrovai, viena pagrindinių reabilitacijos dalių paprastai yra individualiai dozuojamas aktyvus krūvis. Ilgalaikio su pritraukiamaisiais raumenimis susijusio kirkšnies skausmo tyrimuose aktyvi reabilitacija parodė geresnius rezultatus nei vien pasyvios procedūros.
Tai nereiškia, kad kiekvienam pacientui taikoma ta pati pratimų programa. Krūvis turi būti parenkamas atsižvelgiant į skausmo pobūdį, jėgą, judesių kontrolę, sporto šaką, simptomų trukmę ir tai, kokius veiksmus žmogus turi gebėti atlikti kasdienybėje.
Kai reikia pagerinti sąnario judrumą ar sumažinti judesį ribojančią raumenų įtampą, kaip papildoma gydymo dalis gali būti taikoma manualinė terapija, Mulligan metodika ar gydomasis masažas. Šios priemonės nėra naudojamos vietoje aktyvios reabilitacijos – jos parenkamos pagal individualią situaciją.
Pagrindinis tikslas yra ne tik sumažinti skausmą ramybės metu. Reabilitacijos metu siekiama palaipsniui atkurti jėgą, judesių kontrolę ir gebėjimą toleruoti žmogui reikalingą fizinį krūvį.
Kaip padedame pacientams, kuriuos vargina kirkšnies skausmas?
Mūsų kineziterapijos ir ortopedijos klinikoje Vilniuje kirkšnies skausmo vertinimas prasideda nuo išsamios kineziterapeuto konsultacijos ir ištyrimo.
Pirmo vizito metu specialistas išsiaiškina, kada atsirado skausmas, ar prieš tai buvo trauma, ar pasikeitė treniruočių krūvis, kokie judesiai simptomus provokuoja ir kas juos sumažina. Taip pat įvertinama, ar skausmas lokalus, ar plinta į šlaunį, klubą, pilvo apačią ar kitas sritis.
Toliau atliekamas klubo bei dubens judesių testavimas, raumenų jėgos ir balanso analizė, judesių amplitudės bei funkcinių judesių vertinimas. Pagal situaciją vertinama laikysena, eisena ir visos apatinės galūnės judėjimo kontrolė.
Kai reikia objektyviau įvertinti judesių asimetrijas ar kompensacijas, gali būti naudojamas 3D judesių vertinimas su HumanTrak sistema. „Pes Planus“ klinikoje judesių tyrimai naudojami kartu su klinikiniu ištyrimu, kad gydymo planas būtų sudaromas pagal konkretaus paciento rezultatus.
Jeigu ištyrimas rodo, kad problema gali būti susijusi ne tik su raumenų funkcija, bet ir su klubo sąnariu ar kita ortopedine būkle, gali būti rekomenduojama ortopedo-traumatologo konsultacija.
Pagal tyrimo rezultatus sudaromas individualus planas. Jame gali būti taikoma individuali kineziterapija, specialisto parinkti gydomieji pratimai, manualinė terapija, Mulligan metodika ar gydomasis masažas.
Mūsų specialistų darbo sritys apima sporto traumų reabilitaciją, pooperacinę reabilitaciją, vaikų ortopediją bei įvairias suaugusiųjų judėjimo sistemos problemas. „Pes Planus“ ortopedijos ir kineziterapijos centras su vaikais ir suaugusiaisiais dirba daugiau nei dešimt metų.
Jeigu kirkšnies skausmui įtakos turi visos kojos biomechanika, papildomai gali būti įvertinta pėdos atrama ir eisena. Tik nustačius realų poreikį gali būti svarstomi individualūs korekciniai vidpadžiai ar kita ortopedinė priemonė. Vidpadžiai nėra standartinis kirkšnies skausmo gydymas, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti naudingi kaip platesnio reabilitacijos plano dalis, jei reikia koreguoti apkrovos pasiskirstymą.
Kaip atrodo pirmas vizitas?
Pirmojo vizito tikslas nėra iš karto atlikti kuo daugiau procedūrų. Pirmiausia reikia surinkti informaciją ir suprasti, kas provokuoja simptomus.
Pacientas paprašomas atlikti tam tikrus klubo, dubens ir visos kojos judesius. Specialistas gali įvertinti raumenų jėgą, judesių amplitudę, stabilumą bei palyginti abi kūno puses.
Tyrimo metu gali būti atkartojami tam tikri skausmą sukeliantys judesiai, tačiau jų intensyvumas kontroliuojamas. Pacientui paaiškinama, ką parodė testai ir kokia galėtų būti tolimesnė gydymo kryptis.
Jeigu reikalinga individuali kineziterapija, progresas vėliau vertinamas ne vien pagal tai, ar skausmas sumažėjo. Stebima raumenų jėga, judesių kontrolė, klubo judrumas, toleruojamas krūvis ir gebėjimas grįžti prie įprastos veiklos.
Kiek laiko gali trukti kirkšnies skausmo gydymas?
Vieno termino visiems pacientams nėra.
Jeigu simptomai atsirado neseniai ir audinių pažeidimas nėra didelis, progresas gali būti pastebimas per pirmąsias kelias savaites. Ilgiau trunkantis ar nuolat atsinaujinantis kirkšnies skausmas dažniausiai reikalauja nuoseklesnės reabilitacijos.
Ilgalaikio su pritraukiamaisiais raumenimis susijusio kirkšnies skausmo klinikiniuose tyrimuose aktyvios reabilitacijos programos dažnai truko apie 8–12 savaičių, tačiau grįžimo prie sporto laikas tarp žmonių gerokai skyrėsi.
Dėl to gydymo trukmę geriau vertinti pagal funkcijos pokytį, o ne vien pagal kalendorių. Sportininkui nepakanka jaustis gerai vaikštant. Jo kūnas turi būti pasirengęs bėgti, stabdyti, keisti kryptį ir atlikti kitus konkrečiai sporto šakai reikalingus judesius.
Grįžimas į sportą paprastai vyksta palaipsniui – nuo kontroliuojamo dalyvavimo treniruotėse iki pilno sportinio krūvio ir ankstesnio pajėgumo.
Ar galima sportuoti, kai skauda kirkšnį?
Visiškas fizinio aktyvumo nutraukimas reikalingas ne kiekvienam žmogui. Tačiau tęsti tą patį skausmą provokuojantį krūvį taip pat ne visada racionalu.
Dažniausiai sprendžiama, kokio intensyvumo veiklą žmogus šiuo metu toleruoja ir kuriuos judesius reikia laikinai riboti. Vienam pacientui gali būti galima tęsti didelę treniruotės dalį, kitam kurį laiką reikės stipriau koreguoti krūvį.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti sportavimą tuomet, kai skausmas didėja kiekvienos treniruotės metu, po krūvio išlieka ilgiau, atsiranda šlubavimas arba pradeda mažėti jėga ir judesių amplitudė.
Tokiu atveju geriau atlikti ištyrimą ir pagal jo rezultatus sudaryti saugaus grįžimo į sportą planą.
Kada dėl kirkšnies skausmo kreiptis į specialistą?
Specialisto konsultacija rekomenduojama, kai kirkšnies skausmas nepraeina, kartojasi didinant fizinį krūvį arba pradeda riboti kasdienius judesius. Taip pat verta išsitirti, jei skausmas trukdo vaikščioti, bėgti, sportuoti, lipti laiptais ar normaliai judinti klubą.
Po aiškios traumos kreiptis reikėtų anksčiau, ypač jei atsirado ryškus tinimas, didelė kraujosruva, staigus jėgos sumažėjimas arba sunku remtis koja.
Įvertinimo nereikėtų atidėlioti ir tada, kai skausmas progresuoja, atsiranda ryškus tirpimas, netikėtai sumažėja klubo judesių amplitudė arba simptomai pradeda varginti ir ramybės metu.
Kirkšnies srityje skausmą gali sukelti ne tik judėjimo sistemos problemos. Jeigu atsiranda stiprus staigus pilvo ar kirkšnies skausmas, ryškus kirkšnies patinimas, karščiavimas, pykinimas, stiprus sėklidės skausmas ar kiti neįprasti simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją skubiau. Tokiais atvejais pirmiausia turi būti atmestos priežastys, kurioms kineziterapija nėra tinkamas pradinis sprendimas.
DUK – Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek trunka kirkšnies skausmo gydymas?
Tai priklauso nuo priežasties, simptomų trukmės ir žmogaus fizinio krūvio. Lengvesnės problemos gali gerėti per kelias savaites, o ilgai trunkančio kirkšnies skausmo reabilitacijai neretai reikia kelių mėnesių. Tiksliau prognozuoti galima atlikus ištyrimą.
Ar kirkšnies skausmo gydymo procedūros yra skausmingos?
Kineziterapija neturėtų būti paremta stipraus skausmo kentėjimu. Kai kurie testai ar gydymo metu atliekami judesiai gali trumpam sukelti pažįstamą diskomfortą, tačiau krūvis pritaikomas pagal paciento būklę ir reakciją.
Kada pasijunta pirmieji rezultatai?
Kai kuriems pacientams judėti lengviau tampa jau per pirmąsias savaites. Esant ilgalaikei problemai pokyčiai paprastai vyksta palaipsniui. Vertinama ne tik skausmo intensyvumas, bet ir jėga, judrumas bei galimybė atlikti anksčiau simptomus provokavusią veiklą.
Kiek kartų per savaitę reikia lankytis pas kineziterapeutą?
Vienodo dažnio visiems nėra. Vizitų skaičius priklauso nuo problemos pobūdžio, reabilitacijos etapo ir žmogaus gebėjimo savarankiškai laikytis specialisto sudaryto plano. Po pirmojo ištyrimo galima numatyti tinkamesnį lankymosi dažnį.
Ar gydymo metu galima sportuoti?
Dažnai galima išlaikyti dalį fizinio aktyvumo, tačiau gali reikėti koreguoti intensyvumą ar konkrečius judesius. Grįžimo į sportą planas sudaromas pagal simptomus, raumenų funkciją ir pasirinktos sporto šakos reikalavimus.
Kirkšnies skausmas – kada verta pradėti nuo ištyrimo?
Jeigu kirkšnies skausmas atsirado vieną kartą po neįprastai didelio krūvio ir palaipsniui mažėja, dažnai pakanka kurį laiką stebėti savijautą ir koreguoti fizinį krūvį. Tačiau pasikartojantis skausmas, judesių ribotumas ar simptomai, kurie grįžta vos pradėjus sportuoti, rodo, kad verta ieškoti konkrečios priežasties.
Kirkšnies srityje labai arti viena kitos yra raumenys, sausgyslės, klubo sąnarys, dubens ir kirkšnies struktūros. Dėl to vien pagal skausmo vietą sunku nuspręsti, kuri iš jų yra pagrindinis simptomų šaltinis. Ištyrimo metu galima įvertinti ne tik skaudamą vietą, bet ir klubo judrumą, raumenų jėgą, dubens kontrolę bei tai, kaip koja apkraunama vaikštant, bėgant ar sportuojant.
Mūsų kineziterapijos ir ortopedijos klinikoje Vilniuje galite registruotis kineziterapeuto konsultacijai arba išsamesniam kineziterapiniam ištyrimui. Pagal tyrimo rezultatus sudaromas individualus tolimesnis planas, o gydymo metu stebima, kaip keičiasi judesių kokybė, jėga, toleruojamas krūvis ir galimybė grįžti prie įprastos veiklos.
Registruotis konsultacijai verta tada, kai norite ne spėlioti, dėl ko skauda kirkšnį, o išsiaiškinti, kokie veiksniai jūsų atveju palaiko simptomus ir ką reikėtų keisti.