Rankos nykščio skausmas gali atsirasti netikėtai po didesnio krūvio arba stiprėti palaipsniui, iš pradžių trukdydamas tik atliekant tam tikrus judesius. Vieniems skauda nykščio pagrindą, kiti jaučia maudimą ties riešu, tempimą, sustingimą ar nemalonų skausmo plitimą į dilbį. Kartais kartu atsiranda tirpimas, dilgčiojimas, silpnesnis suėmimas ar spragtelėjimo pojūtis judinant nykštį.
Dažniausiai žmogus problemą pirmiausia pastebi kasdienybėje. Darosi nemalonu atsukti stiklainio dangtelį, pakelti puodelį, laikyti telefoną, rašyti, dirbti kompiuteriu ar stipriau suimti daiktą. Po fizinio darbo ranka gali mausti labiau, o ryte nykštys atrodyti sustingęs. Sportuojant skausmą gali išprovokuoti raketės, lazdos, svarmens ar treniruoklio rankenos laikymas.
Svarbu suprasti, kad nykščio skausmas nėra viena konkreti diagnozė. Nykščio srityje yra keli sąnariai, sausgyslės, raiščiai ir nervai, todėl panašūs simptomai gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių. Būtent todėl, jei skausmas kartojasi ar riboja rankos funkciją, verta ne vien saugoti skaudamą vietą, bet ir išsiaiškinti, kuri struktūra yra sudirgusi bei kas ją apkrauna.
Kodėl atsiranda rankos nykščio skausmas?
Nykštys dalyvauja beveik kiekviename suėmimo judesyje. Juo stabilizuojame telefoną, laikome rašiklį, spaudžiame įrankius, sukame raktą ar suimame sporto inventorių. Dėl to net nedidelis sausgyslių, sąnario ar raiščių sudirginimas gali būti juntamas daug kartų per dieną.
Skausmo priežastį padeda suprasti ne tik jo vieta, bet ir tai, kokio judesio metu jis atsiranda, ar buvo trauma, ar juntamas tirpimas, tinimas, spragsėjimas ir kaip ilgai simptomai tęsiasi.
De Quervain sindromas – skausmas ties nykščio puse rieše
Viena dažnesnių priežasčių yra De Quervain tenosinovitas – nykštį judinančių sausgyslių ir jų slydimo kanalo sudirginimas.
Sausgysles galima įsivaizduoti kaip tvirtas jungtis tarp raumenų ir kaulų. Nykščio pusėje jos juda siauru kanalu ties riešu. Kai dėl pasikartojančių judesių ar pakitusio krūvio ši sritis sudirginama ir sustorėja, sausgyslėms tampa sunkiau laisvai slysti. Tuomet gali atsirasti skausmas ir jautrumas nykščio pusėje ties riešu.
Dažniausiai skausmas sustiprėja stipriau suimant daiktą, keliant, sukant riešą ar daug kartų judinant nykštį. Jis gali plisti aukštyn į dilbį. Kartais matomas nedidelis patinimas arba jaučiamas tempimas.
Tokį dirginimą gali paskatinti padidėjęs rankos krūvis, darbas su įrankiais, sportas, ilgas telefono naudojimas ar kiti pasikartojantys riešo ir nykščio judesiai. De Quervain problema taip pat dažniau pasitaiko po nėštumo, kai prie fiziologinių pokyčių prisideda dažnas kūdikio kėlimas.
Nykščio pagrindo sąnario artrozė
Jeigu skausmas labiausiai jaučiamas ten, kur nykštys jungiasi su plaštaka, viena iš galimų priežasčių yra nykščio pagrindo sąnario artrozė.
Sąnario paviršius dengia kremzlė – lygi struktūra, padedanti kaulams judėti vienas kito atžvilgiu su maža trintimi. Kai kremzlės būklė palaipsniui keičiasi, sąnarys gali tapti jautresnis apkrovai. Tuomet atsiranda maudimas, sustingimas, kartais tinimas ir sumažėja suėmimo jėga. Osteoartritui apskritai būdingi skausmas, sustingimas ir jautrumas, ypač po ramybės ar esant didesnei sąnario apkrovai.
Žmogus dažnai pastebi, kad skauda atsukant dangtelį, sukant raktą, spaudžiant žirkles, laikant sunkesnį puodelį arba atliekant kitą veiklą, kuriai reikalingas tvirtas nykščio ir smiliaus suėmimas.
Tokiu atveju svarbu vertinti ne tik skausmą, bet ir sąnario judrumą, stabilumą bei tai, kiek stipriai problema riboja kasdienę veiklą.
Spragsintis arba stringantis nykštys
Kita galima problema – vadinamasis spragsintis nykštys. Mediciniškai tai susiję su nykštį lenkiančios sausgyslės judėjimo sutrikimu jos kanale.
Žmogus gali pastebėti, kad lenkiant ar tiesiant nykštį jis juda ne visiškai sklandžiai. Kartais jaučiamas spragtelėjimas, trumpas užsikirtimas ar skausmingumas delninėje nykščio pagrindo pusėje. Rytais sustingimas gali būti ryškesnis.
NHS nykščio skausmo rekomendacijose skausmas ties nykščio pagrindu delninėje pusėje kartu su sustingimu ir spragsėjimu nurodomas kaip vienas iš požymių, galinčių būti susijusių su šia problema.
Vien pagal spragtelėjimą diagnozės nustatyti nereikėtų. Panašūs pojūčiai gali atsirasti ir dėl kitų sausgyslių ar sąnario problemų, todėl užsitęsus simptomams naudinga specialisto apžiūra.
Nykščio raiščių patempimas ar kita trauma
Jeigu nykščio skausmas prasidėjo po kritimo, stipraus atlenkimo, smūgio ar sportinės situacijos, reikia įvertinti galimą raiščių arba kitų audinių pažeidimą.
Raiščiai jungia kaulus tarpusavyje ir padeda išlaikyti sąnario stabilumą. Juos pertempus gali atsirasti skausmas, tinimas, mėlynė ir nestabilumo pojūtis. Žmogui gali būti sunkiau tvirtai suimti daiktą arba atsiremti į nykštį.
Po traumos ypač svarbu neskubėti vertinti situacijos vien pagal skausmo stiprumą. Nedidelis patempimas ir rimtesnis raiščio ar kaulo pažeidimas pradžioje gali sukelti gana panašius simptomus.
Jeigu po traumos nykštys deformuotas, ryškiai pakeitė spalvą, jo nepavyksta normaliai pajudinti ar suimti daikto, reikalingas skubesnis medicininis įvertinimas.
Kai nykščio skausmą lydi tirpimas ar dilgčiojimas
Ne kiekvienas nykščio skausmas kyla iš paties nykščio. Kartais simptomai susiję su nervo dirginimu.
Pavyzdžiui, riešo kanalo sindromo atveju spaudžiamas vidurinis nervas. Tuomet žmogus gali jausti tirpimą, dilgčiojimą, deginimą ar skausmą nykščio, smiliaus, vidurinio ir dalies bevardžio piršto srityje. Simptomai neretai stiprėja naktį arba ilgiau laikant telefoną, vairuojant ar atliekant kitą veiklą, kai riešas ilgai išlieka vienoje padėtyje. Gali sumažėti ir rankos miklumas ar suėmimo jėga.
Todėl tirpstant nykščiui svarbu įvertinti ne tik skausmingą vietą, bet ir riešą, nervų funkciją bei tam tikrais atvejais kaklo ir visos viršutinės galūnės būklę.
Kokie simptomai dažniausiai lydi nykščio skausmą?
Priklausomai nuo priežasties, gali pasireikšti skausmas ties nykščio pagrindu ar riešu, maudimas po darbo, rytinis sustingimas, tempimas judinant nykštį, tinimas, jautrumas spaudžiant, silpnesnis suėmimas, spragsėjimas ar strigimas. Skausmas kartais plinta į riešą ar dilbį.
Jeigu kartu juntamas tirpimas, dilgčiojimas arba rankos silpnumas, svarbu įvertinti ir nervų funkciją. Jei simptomai prasidėjo po traumos, reikšmingi tampa tinimas, mėlynė, nestabilumo pojūtis bei tai, ar žmogus gali normaliai judinti nykštį.
Vien simptomo vieta ne visada tiksliai nurodo diagnozę. Dėl to užsitęsus skausmui verta atlikti funkcinį ištyrimą.
Rankos nykščio skausmo gydymas: nuo ko pradedama?
Rankos nykščio skausmo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Vienodas metodas netinka žmogui, kurio sudirgusios sausgyslės, pacientui po raiščio traumos ir žmogui, kurį vargina sąnario artrozė.
Pirmasis žingsnis yra išsiaiškinti, kokios veiklos provokuoja simptomus, kiek laiko jie tęsiasi ir kokios struktūros gali būti jautrios. Dažnai svarbu laikinai sumažinti būtent tą krūvį, kuris nuolat dirgina nykštį, tačiau visiškai nustoti judinti ranką ne visada yra geriausias sprendimas.
Kineziterapijoje krūvis paprastai grąžinamas palaipsniui. Atsižvelgiama į nykščio ir riešo judrumą, raumenų funkciją, suėmimo gebėjimą bei paciento darbą, sportą ir kasdienes veiklas. Konkrečius gydomuosius pratimus ir jų intensyvumą parenka specialistas po ištyrimo.
Kai reikia papildomos atramos ar laikino judesio apribojimo, gali būti rekomenduojamas tinkamai parinktas nykščio arba riešo įtvaras. Pavyzdžiui, De Quervain problemos atveju įtvaras gali padėti išlaikyti riešą bei nykštį patogesnėje padėtyje ir sumažinti provokuojančių judesių kiekį.
Svarbu, kad įtvaras būtų naudojamas kaip pagalbinė priemonė, o ne kaip universali ilgalaikė išeitis. Jo paskirtis, dydis ir stabilumo lygis turėtų atitikti konkrečią problemą.
Kaip padedame pacientams, kuriems skauda nykštį?
Mūsų kineziterapijos ir ortopedijos klinikoje Vilniuje pirmiausia siekiame suprasti, dėl ko atsirado skausmas. Tam svarbi išsami kineziterapeuto konsultacija ir ištyrimas.
Pirmojo vizito metu specialistas išklauso, kada prasidėjo simptomai, kokie judesiai juos sustiprina, ar buvo trauma, koks yra žmogaus darbo pobūdis ir kokias veiklas jis atlieka kasdien. Toliau vertinami nykščio ir riešo judesiai, skausmingumas, sąnario stabilumas, raumenų funkcija, suėmimas ir visos rankos judesio kontrolė.
Jeigu simptomai gali būti susiję su nervo dirginimu ar platesne viršutinės galūnės problema, vertinama ne vien skaudanti vieta. Svarbu suprasti visą judėjimo grandinę ir atskirti, ar skausmo šaltinis yra sausgyslė, sąnarys, raištis, nervas ar keli kartu veikiantys faktoriai.
Pagal ištyrimo rezultatus gali būti sudaromas individualus kineziterapijos planas. Priklausomai nuo problemos gali būti taikoma manualinė terapija, Mulligan metodikos principai, specialisto parinkti gydomieji pratimai, judesių kontrolės ir palaipsnio krūvio grąžinimo planas. Pes Planus savo kineziterapijos paslaugose akcentuoja judesių testavimą, raumenų balanso bei funkcijos vertinimą ir individualų gydymo planą.
Jeigu po traumos įtariamas didesnis raiščių, sąnario ar kaulo pažeidimas arba simptomai nėra tipiški mechaninei perkrovai, gali būti tikslinga ortopedo-traumatologo konsultacija.
Kai reikalinga papildoma nykščio ar riešo atrama, gali būti parenkamas individualus įtvaras arba tinkamos paskirties ortopedinė priemonė. Įtvaras gali stabilizuoti jautrią sritį, sumažinti nepageidaujamų judesių kiekį tam tikroje gijimo stadijoje ir padėti saugiau atlikti kasdienes veiklas.
Mūsų specialistai dirba su įvairaus pobūdžio judamojo aparato problemomis, sporto traumų ir pooperacine reabilitacija bei ortopediniais sutrikimais, todėl vertinamas ne tik simptomas, bet ir tai, kaip jis keičia žmogaus funkciją.
Kaip vyksta pirmasis vizitas?
Pirmiausia specialistas užduoda klausimus apie skausmo pradžią ir jo pobūdį. Svarbu žinoti, ar skausmas atsirado po traumos, ar vystėsi palaipsniui, kada jis stipriausias ir kokius konkrečius veiksmus riboja.
Po pokalbio atliekami judesių ir funkciniai testai. Jie padeda įvertinti, kokios struktūros jautriausios ir kokio pobūdžio krūvis provokuoja simptomus.
Pats ištyrimas neturėtų būti suprantamas kaip bandymas „išprovokuoti kuo daugiau skausmo“. Testai atliekami kontroliuojamai ir suteikia specialistui informaciją, reikalingą individualiam planui sudaryti.
Toliau aptariama, kokius krūvius reikėtų koreguoti, kaip saugiai grįžti prie įprastos veiklos ir kokios kineziterapijos ar ortopedinės priemonės konkrečiu atveju gali būti naudingos.
Registruotis konsultacijai mūsų kineziterapijos ir ortopedijos klinikoje Vilniuje verta, jei nykščio skausmas kartojasi, trukdo dirbti, sportuoti, miegoti ar atlikti įprastus rankos judesius.
Ko tikėtis reabilitacijos metu?
Pirmame etape svarbiausia sumažinti nuolatinį jautrios srities dirginimą ir suprasti, kokios veiklos labiausiai provokuoja simptomus. Tai nebūtinai reiškia visišką rankos nenaudojimą. Dažniau koreguojamas krūvis ir judesiai, kurie konkrečiu laikotarpiu yra per dideli.
Kai simptomai tampa lengviau kontroliuojami, dėmesys skiriamas judesio kokybei, nykščio ir riešo funkcijai, raumenų pajėgumui bei palaipsniam grįžimui prie įprasto darbo ar sporto.
Paskutinis etapas priklauso nuo žmogaus poreikių. Biure dirbančiam pacientui svarbu, kad ranka toleruotų darbą kompiuteriu ir telefonu. Meistrui ar sportuojančiam žmogui reikalingas gerokai didesnis suėmimo pajėgumas ir atsparumas pasikartojančiam krūviui.
Progresas vertinamas ne vien pagal skausmo skalę. Stebima, ar gerėja judesiai, suėmimo funkcija, ar žmogus gali ilgiau atlikti kasdienes veiklas ir ar simptomai po krūvio greičiau nurimsta.
Kada dėl nykščio skausmo būtina kreiptis į specialistą?
Specialisto konsultacija rekomenduojama, jeigu nykščio skausmas nepraeina, palaipsniui stiprėja, dažnai kartojasi arba pradeda riboti darbą ir kasdienę veiklą. Taip pat verta kreiptis, jei atsiranda ryškesnis tinimas, nuolatinis tirpimas, rankos silpnumas, spragsėjimas ar nykščio strigimas.
Po traumos įvertinimas ypač svarbus, jeigu sunku pajudinti nykštį, nepavyksta normaliai suimti daikto, pirštas atrodo nestabilus arba skausmas išlieka net sumažinus krūvį.
Skubesnės medicininės pagalbos reikėtų, jeigu po traumos nykštys pastebimai deformavosi, pakeitė spalvą, visiškai nepavyksta jo pajudinti, prarandamas rankos jutimas arba traumos metu buvo juntamas ryškus trakštelėjimas ir atsirado stiprus skausmas. Tokie simptomai gali rodyti rimtesnį pažeidimą, kurį reikia įvertinti nedelsiant.
DUK – Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek trunka nykščio skausmo gydymas?
Trukmė priklauso nuo priežasties ir nuo to, kiek laiko problema jau tęsiasi. Lengvesnio perkrovimo atveju pokyčiai gali būti pastebimi per kelias savaites. Esant ilgiau trunkančiam sausgyslių dirginimui, sąnario pokyčiams ar atsistatant po traumos, reabilitacija gali užtrukti kelis mėnesius. Tikslesnę prognozę galima pateikti tik atlikus ištyrimą.
Ar kineziterapijos procedūros yra skausmingos?
Kineziterapijos tikslas nėra sukelti stiprų skausmą. Tam tikras jautrumas atliekant testus ar dirbant su sudirgusia sritimi galimas, tačiau krūvis turėtų būti kontroliuojamas ir pritaikytas pagal audinių būklę bei paciento savijautą.
Kada pasijunta pirmieji rezultatai?
Tai priklauso nuo problemos pobūdžio. Kai skausmą daugiausia palaiko per didelis ar pasikartojantis krūvis, pirmiausia dažnai pastebima, kad kasdienės veiklos tampa lengviau toleruojamos. Ilgiau trunkančių problemų atveju progresas paprastai būna laipsniškas.
Kiek kartų per savaitę reikia lankytis pas kineziterapeutą?
Vieno visiems tinkamo dažnio nėra. Kai kuriems pacientams pradžioje naudingi vienas ar du vizitai per savaitę, kitiems užtenka retesnių konsultacijų ir individualaus plano koregavimo. Dažnumą specialistas parenka pagal diagnozę, simptomų stiprumą ir reabilitacijos etapą.
Ar galima sportuoti, kai skauda nykštį?
Dažnai visiškai nutraukti sporto nereikia, tačiau gali tekti laikinai pakeisti pratimus ar sumažinti veiklas, kurios tiesiogiai provokuoja nykščio skausmą. Po traumos arba esant ryškiam skausmui sporto krūvį geriau aptarti su specialistu.
Rankos nykščio skausmas dažniausiai yra išsprendžiama problema
Nykščio skausmas gali atsirasti dėl sausgyslių perkrovos, sąnario pokyčių, raiščių traumos, spragsinčio nykščio ar nervo dirginimo. Nors simptomai gali būti panašūs, jų priežastys skiriasi, todėl sėkmingas gydymas prasideda nuo tikslaus funkcinio įvertinimo.
Laiku pakoregavus krūvį ir parinkus tinkamą reabilitacijos planą dažnai galima sumažinti skausmą, pagerinti nykščio judrumą ir palaipsniui grįžti prie įprasto darbo, sporto bei kasdienės veiklos.
Jeigu rankos nykščio skausmas nepraeina, kartojasi arba vis labiau riboja rankos funkciją, registruokitės kineziterapeuto konsultacijai mūsų kineziterapijos ir ortopedijos klinikoje Vilniuje. Išsamus pirmasis ištyrimas padės suprasti tikrąją problemos priežastį ir pasirinkti tinkamiausią tolesnį sprendimą.