Rankos sausgyslių uždegimas dažnai prasideda nuo maudimo, tempimo ar jautrumo po darbo, sporto ar ilgiau kartojamų judesių. Nemalonūs pojūčiai gali būti juntami ties alkūne, dilbyje, rieše, nykščio srityje ar pirštuose. Ilgainiui gali būti sunkiau suimti puodelį, atsukti stiklainį, nešti krepšį ar naudotis kompiuterio pele.
Vien skausmo vieta neleidžia nustatyti diagnozės. Panašius simptomus gali sukelti sausgyslių, jų makščių, sąnarių ar nervų pažeidimai. Todėl vertinama ne tik tai, kur skauda, bet ir kada simptomai atsiranda, kokie judesiai juos sustiprina ir ar kartu pasireiškia tirpimas, ryškus silpnumas ar judesių ribotumas.
Dauguma su fizine apkrova susijusių sausgyslių būklių iš pradžių gydomos konservatyviai: koreguojamas krūvis, palaipsniui atkuriama jėga ir gerinama rankos funkcija.
Kas yra rankos sausgyslių uždegimas?
Sausgyslė yra tvirtas audinys, kuriuo raumuo tvirtinasi prie kaulo. Per ją perduodama jėga, todėl galime judinti riešą, lenkti pirštus, suimti daiktus ir atlikti tikslius plaštakos judesius.
Žodis „tendinitas“ tradiciškai reiškia sausgyslės uždegimą. Tačiau ilgiau trunkant simptomams ne visada vyrauja klasikinis uždegiminis procesas. Todėl dažnai vartojamas platesnis terminas „tendinopatija“, apibūdinantis su apkrova susijusį sausgyslės skausmą ir sumažėjusią funkciją.
Simptomai gali atsirasti, kai sausgyslei tenkantis krūvis viršija jos esamą gebėjimą tą krūvį toleruoti. Tai nebūtinai reiškia sunkų pažeidimą, tačiau svarbu atskirti tendinopatiją nuo sausgyslės plyšimo, nervo dirginimo ar sąnario problemos.
Kurioje rankos vietoje gali pasireikšti tendinitas?
Išorinė alkūnės pusė
Skausmas išorinėje alkūnės pusėje dažnai siejamas su riešą tiesiančių dilbio raumenų sausgyslėmis. Ši būklė vadinama lateraline alkūnės tendinopatija arba tenisininko alkūne, nors ji būdinga ne tik sportuojantiems.
Nemalonūs pojūčiai gali sustiprėti stipriai suimant, keliant puodelį, nešant krepšį, naudojant įrankius ar ilgai valdant kompiuterio pelę.
Vidinė alkūnės pusė
Vidinėje alkūnės pusėje jaučiami simptomai gali būti susiję su riešą ir pirštus lenkiančių raumenų sausgyslėmis. Jie dažniau išryškėja nešant daiktus, stipriai suimant ar atliekant sukamuosius dilbio judesius.
Jeigu kartu tirpsta mažylis ar bevardis pirštas, jaučiamas deginimas arba silpnėja plaštaka, reikėtų įvertinti ir galimą alkūninio nervo dirginimą.
Riešo ir nykščio sritis
Skausmas nykščio pusėje ties riešu gali būti susijęs su De Quervaino tenosinovitu. Šiuo atveju sudirginamos nykštį judinančios sausgyslės ir jas gaubiantis kanalas.
Simptomus gali sustiprinti nykščio judesiai, suėmimas, riešo sukimas ar vaiko kėlimas. Vis dėlto panašiai gali pasireikšti ir nykščio sąnario ar kitų riešo struktūrų sutrikimai.
Plaštaka ir pirštai
Skausmas gali būti juntamas plaštakos viršuje, delninėje riešo pusėje ar pirštuose. Jei pirštas stringa, spragteli arba jį sunku ištiesinti, tai gali būti susiję su sausgyslės makšties ar kita plaštakos struktūros problema.
Kodėl atsiranda rankos sausgyslių uždegimas?
Staigus fizinio krūvio padidėjimas
Simptomai gali prasidėti po neįprastai intensyvios veiklos: remonto darbų, darbo sode, ilgesnės treniruotės, didesnio nešamo svorio ar dažnesnio įrankių naudojimo.
Kartais ranką pradeda mausti ne veiklos metu, o po kelių valandų ar kitą rytą.
Dažnai kartojami judesiai
Riziką gali didinti ilgai kartojami suėmimo, riešo sukimo ar pirštų judesiai. Simptomus gali provokuoti darbas įrankiais, grojimas instrumentu, siuvimas, kirpimas ar intensyvus sporto inventoriaus laikymas.
Svarbus ne vien konkretus judesys, bet ir jo trukmė, dažnis, naudojama jėga bei poilsio pertraukos.
Nepakankamas atsistatymas
Jeigu ta pati vieta intensyviai apkraunama kiekvieną dieną, o ranka nespėja atsistatyti, simptomai gali kartotis. Po lengvesnės dienos savijauta gali pagerėti, tačiau grįžus prie ankstesnio krūvio nemalonūs pojūčiai vėl sustiprėja.
Ankstesnė trauma ar ilgesnė veiklos pertrauka
Po riešo, alkūnės, peties ar pirštų traumos gali sumažėti jėga ir judesių amplitudė. Panašiai nutinka po ilgesnės sporto ar fizinio darbo pertraukos.
Prie ankstesnio krūvio grįžtant per greitai, sausgyslės ir aplinkiniai raumenys gali būti jam nepasirengę.
Kokie simptomai būdingi rankos tendinopatijai?
Dažniausiai jaučiamas gana aiškioje vietoje susitelkęs skausmas, kuris sustiprėja apkraunant konkrečią sausgyslę. Jis gali išryškėti suimant, keliant, sukant riešą ar judinant nykštį.
Taip pat gali pasireikšti:
- vietinis jautrumas;
- rytinis sustingimas;
- nedidelis patinimas;
- sumažėjusi suėmimo jėga;
- sunkumas atliekant anksčiau lengvas užduotis.
Tirpimas, dilgčiojimas ir deginimas nėra tipiški izoliuotos tendinopatijos požymiai. Jie dažniau siejami su nervo dirginimu ar spaudimu.
Kaip nustatoma rankos skausmo priežastis?
Vertinimas pradedamas nuo pokalbio apie simptomų pradžią, darbo ir sporto krūvį, ankstesnes traumas bei simptomus provokuojančius judesius.
Klinikinio ištyrimo metu gali būti vertinami riešo, alkūnės ir, kai aktualu, peties judesiai, suėmimo jėga, vietinis jautrumas, sąnarių paslankumas ir reakcija į tikslinius apkrovos testus. Taip pat tikrinama, ar nėra nervo dirginimo, sąnario sutrikimo ar galimos sausgyslės traumos požymių.
Vaizdiniai tyrimai reikalingi ne visais atvejais. Jie dažniau svarstomi po reikšmingos traumos, įtariant plyšimą, esant netipiniams simptomams arba kai būklės eiga neatitinka lūkesčių.
Rankos sausgyslių uždegimo gydymas
Gydymo planas priklauso nuo pažeistos vietos ir nustatytos būklės. Lateralinės alkūnės tendinopatijos, De Quervaino tenosinovito ir ūmios sausgyslės traumos gydymas gali skirtis.
Krūvio koregavimas
Pirmiausia mažinami veiksmai, po kurių simptomai ryškiai sustiprėja arba ilgai nepraeina. Tai nebūtinai reiškia visišką rankos nenaudojimą.
Gali būti laikinai mažinamas keliamas svoris, suėmimo stiprumas, darbo trukmė ar pasikartojimų skaičius. Naudinga dažniau keisti rankos padėtį, įtraukti pertraukas ir, kai įmanoma, sunkius daiktus kelti abiem rankomis.
Kineziterapija ir gydomieji pratimai
Kineziterapijoje gali būti taikomi palaipsniui sunkinami pratimai, skirti dilbio, riešo ir kitų reikalingų viršutinės galūnės raumenų jėgai bei ištvermei atkurti.
Pratimų pobūdis ir intensyvumas parenkami pagal konkrečią būklę. Programa neturėtų sukelti aštraus ar ilgai išliekančio skausmo. Vertinama ne tik reakcija užsiėmimo metu, bet ir rankos būklė vėliau tą pačią bei kitą dieną.
Manualinė terapija ir masažas
Manualinės terapijos metodai gali būti taikomi kaip papildoma priemonė, kai nustatomas sąnario paslankumo sumažėjimas ar judesius ribojantis diskomfortas.
Gydomasis masažas gali būti naudojamas aplinkinių raumenų įtampai ir bendram komfortui gerinti, tačiau nepakeičia aktyvios reabilitacijos.
Ar gali būti reikalingas įtvaras?
Tinkamai parinktas riešo, nykščio ar alkūnės įtvaras kai kuriais atvejais gali laikinai sumažinti skausmingai sričiai tenkančią apkrovą.
Įtvaras turi būti parinktas pagal konkrečią būklę, tinkamą dydį ir numatomą naudojimo trukmę. Per stipriai suveržta priemonė gali spausti audinius, didinti diskomfortą ar sukelti tirpimą.
„Pes Planus“ asortimente yra riešo, alkūnės, pirštų, riešo ir nykščio bei epikondilito rankos įtvarų. Prireikus gali būti gaminami individualūs rankos įtvarai. Jie naudojami kaip pagalbinė, o ne pagrindinė gydymo priemonė.
Kaip rankos simptomai vertinami „Pes Planus“ klinikoje?
Pirmojo vizito metu išklausoma paciento situacija, aptariama simptomų pradžia, kasdienis krūvis, ankstesnės traumos ir veiklos, kurias norima atlikti lengviau.
Pagal simptomų pobūdį gali būti vertinami riešo ir alkūnės judesiai, sąnarių paslankumas, raumenų bei suėmimo jėga ir reakcija į konkrečias užduotis. Jei aktualu, įvertinama ir peties funkcija.
Po ištyrimo sudaromas tolesnis planas. Jame gali būti numatyta individuali kineziterapija, gydomieji pratimai, darbo ar sporto krūvio koregavimas, manualinės terapijos elementai arba ortopedinės priemonės parinkimas.
Jeigu simptomai kartojasi ar riboja kasdienę veiklą, galima registruotis išsamiai kineziterapeuto konsultacijai ir tyrimams mūsų kineziterapijos ir ortopedijos klinikoje Vilniuje.
Kokia gali būti reabilitacijos eiga?
Pirmuoju etapu mažinamos simptomus provokuojančios apkrovos ir išlaikomas toleruojamas judėjimas. Vėliau palaipsniui didinama jėga, ištvermė ir gebėjimas atlikti darbui, buičiai ar sportui reikalingus judesius.
Progresas vertinamas pagal simptomų reakciją, suėmimo jėgą, darbo ištvermę ir galimybę grįžti prie svarbių veiklų.
Vieno visiems tinkamo reabilitacijos laikotarpio nėra. Eiga priklauso nuo simptomų trukmės, diagnozės, kasdienio krūvio, bendros fizinės būklės ir reakcijos į programą.
Ką galima daryti iki konsultacijos?
Stebėkite, kurie judesiai sustiprina simptomus ir kiek laiko ranka po jų atsigauna. Laikinai sumažinkite veiklas, po kurių savijauta ryškiai pablogėja arba diskomfortas išlieka iki kitos dienos.
Darbo metu keiskite rankos padėtį, darykite trumpas pertraukas ir venkite ilgai laikyti riešą stipriai sulenktą ar atloštą. Nerekomenduojama agresyviai tempti jautrios vietos ar savarankiškai pradėti intensyvios pratimų programos.
Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
Planinė konsultacija rekomenduojama, jeigu simptomai stiprėja, kartojasi, trukdo miegoti, dirbti, sportuoti ar atlikti įprastus kasdienius veiksmus.
Greitesnis medicininis įvertinimas reikalingas, jeigu simptomai prasidėjo po traumos, greitai atsirado ryškus patinimas, mėlynė, deformacija ar staigus judesių ribotumas. Taip pat nereikėtų delsti, jei stiprėja tirpimas, ryškiai silpnėja plaštaka, daiktai pradeda kristi iš rankų arba atsiranda ryškus paraudimas, karštis ir bendras negalavimas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar rankos sausgyslių uždegimas gali praeiti savaime?
Nedidelis, neseniai atsiradęs sudirgimas gali sumažėti pakoregavus veiklą. Jei simptomai kartojasi ar riboja funkciją, verta atlikti išsamesnį įvertinimą.
Kiek trunka gydymas?
Trukmė priklauso nuo diagnozės, simptomų trukmės, kasdienio krūvio ir reakcijos į programą. Vieno visiems tinkamo laikotarpio nėra.
Ar visada reikia vaizdinių tyrimų?
Ne. Daugeliu atvejų pirmiausia pakanka simptomų istorijos ir klinikinio ištyrimo. Papildomi tyrimai pasirenkami, kai įtariama trauma, plyšimas ar kita būklė.
Ar būtina nešioti įtvarą?
Ne visiems. Įtvaras gali būti naudingas, jei tam tikrų darbų metu suteikia atramą ar sumažina provokuojančią apkrovą.
Ar reabilitacijos metu galima dirbti ir sportuoti?
Dažnai veiklos visiškai nutraukti nereikia. Gali tekti laikinai pakeisti intensyvumą, darbo trukmę, keliamą svorį ar suėmimo būdą.
Pas kokį specialistą kreiptis pirmiausia?
Kai simptomai atsirado palaipsniui ir yra susiję su fizine apkrova, galima pradėti nuo kineziterapeuto funkcinio ištyrimo. Po reikšmingos traumos, esant deformacijai, staigiam judesio praradimui ar progresuojančiam tirpimui, pirmiausia reikalingas medicininis įvertinimas.
Rankos sausgyslių skausmas nėra viena diagnozė
Rankos sausgyslių uždegimu kasdienėje kalboje vadinami skirtingi alkūnės, riešo, nykščio ir pirštų simptomai. Jie gali būti susiję ne tik su tendinopatija, bet ir su sausgyslės makšties, sąnario, nervo ar po traumos atsiradusia problema.
Jeigu simptomai kartojasi arba riboja kasdienę veiklą, kviečiame registruotis konsultacijai ir pradėti nuo išsamaus funkcinio įvertinimo „Pes Planus“ kineziterapijos ir ortopedijos klinikoje Vilniuje.