Krentanti pėda

Krentanti pėda – tai būklė kai žmogui sudėtinga atlikti pėdos dorzifleksiją

Krentanti pėda – tai būklė kai žmogui sudėtinga atlikti pėdos dorzifleksiją t.y. sunku palenkti pėdą į viršų per čiurnos sąnarį. Dėl šios priežasties einant pėdos pirštai velkami palei žemę. Siekdami to išvengti, kai kurie žmonės žengdami žingsnį stengiasi kelti kelį aukščiau nei įprastai arba perkelia didesnę dalį svorio ant sveikosios kojos ir žingsnio metu kompensuoja judesį rotuodami klubo sąnarį t.y. koją perkelia tarsi švytuoklę, dėl to atsiranda raumenų disbalansas.

Priklausomai nuo krentančios pėdos sindromą sukėlusių priežasčių jis gali būti skirstomas į laikiną ir nuolatinį. Dažniausiai krentanti pėda atsiranda dėl pėdą lenkiančių  priekinių blauzdos raumenų silpnumo arba paralyžiaus. Pagrindinės šią būklę sukeliančios priežastys yra šeivinio nervo, centrinės nervų sistemos t.y. galvos ar nugaros smegenų bei raumenų pažeidimas.

Dažniausia krentančios pėdos atsiradimo priežastis šeivinio nervo (n.peroneus), atsakingo už pėdos tiesimo judesį – dorzifleksiją, užspaudimas. Šis nervas yra sėdimojo nervo (n.ischiadicus) šaka, kuri atsidalija pakinklio srityje ir vėliau pereina į priekinę blauzdos dalį. Kadangi šeivinis nervas yra netoli odos paviršiaus jis gali būti gana lengvai pažeidžiamas. Tad bene dažniausiai šis nervas gali būti pažeidžiamas sporto traumų metu, sergant cukriniu diabetu, klubo ar kelio endoprotezavimo operacijos metu, ilgai sėdint sukryžiavus kojas ar netaisyklingai atliekant pritūpimus bei ilgą laiką esant sugipsuotai kojai.

Kartais šeivinio nervo funkcija gali sutrikti dėl galvos ar nugaros smegenų pažeidimo, kuris siejamas su insultu, išsėtine skleroze ar cerebriniu paralyžiumi arba esant būklėms, kai raumenys silpnėja ir nyksta t.y. esant raumenų distrofijai, Lou Gehrigo ligai ar poliomielitui.

Gydymas

Jis priklauso nuo krentančios pėdos būklės specifiškumo ir yra parenkamas individualiai kiekvienam atvejui.

Konservatyvus gydymas.Dažniausiai gydymui taikomi pėdą palaikantys nesunkūs pėdos įtvarai bei specialūs vidpadžiai, kurie žingsnio metu neleidžia pėdai nukristi žemyn. Tokiu būdu žmogus gali patogiau vaikščioti ir yra mažesnė pėdos traumavimo bei kritimų rizika. Taip pat labai svarbu atlikti įvairius kineziterapeuto paskirtus raumenų stiprinimo ir judesių amplitudės sąnariuose didinimo pratimus, kurie padeda koreguoti eiseną.

Yra naudojami ir elektriniai prietaisai, kurie nerviniais impulsais stimuliuoja šeivinį nervą (n. peroneus) ir aktyvina pėdos dorzifleksiją, ką paprastai vadiname pėdos pakėlimu.

Chirurginis gydymas taikomas tais atvejais kai reikia atstatyti ar atlaisvinti užspaustą nervą. Kai krentanti pėda yra nuolatinė būklė, operacija taikoma fiksuoti čiurnos sąnarį specialiais varžtais arba perkelti sausgysles iš stipresnių raumenų siekiant pagerinti eiseną ir stabilumą.

Šaltiniai:

1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/foot-drop/symptoms-causes/syc-20372628
2. https://www.webmd.com/a-to-z-guides/foot-drop-causes-symptoms-treatments
3. https://www.ninds.nih.gov/Disorders/All-Disorders/Foot-drop-Information-Page