Šleivapėdystė  -  tai įgimta pėdos ir blauzdos kaulų bei raumenų deformacija. Ši būklė reikalauja intensyvaus ir ankstyvo gydymo, kitu atveju vaiko šleivapėdystė išsivysto į sunkią negalią, kuri smarkiai apriboja žmogaus judesius. Fizinė negalia gali taip pat išprovokuoti ir psichologines problemas ir bei socialinį vaiko uždarumą. Nustatyta, kad įgimta šleivapėdystė Europoje ir Lietuvoje pasitaiko maždaug vienam iš tūkstančio naujagimių, dažniau berniukams.

Kūdikio šleivapėdystė turi būti nustatoma ir gydoma kuo greičiau – delsiant rizikuojama, kad deformacija išliks ir vaikui užaugus. Paprastai vaiko šleivapėdystė pasimato vos jam gimus – galima iškart pastebėti iškrypusias pėdutes, kurias pasukus jos vėl grįžta į tą pačią padėtį. Tai yra rimta patologija, dėl kurios net gali būti suteikiamas lengvas neįgalumas.

Norint efektyviai išgydyti šleivapėdystę, neverta pasitikėti įvairiais masažais ar gydytojais, tikinančiais, jog iš šios būklės su laiku išaugama. Jeigu gimus kūdikiui pastebimos šleivos kojytės, nedelsiant reikia kreiptis į ortopedus specialistus, kurie paskirtų tikslų šios deformacijos gydymą. Šleivapėdystė pradedama gydyti kaip įmanoma greičiau. Efektyviausias gydymo būdas – tai maždaug 5-7 kojyčių gipsavimai, atliekami kas savaitę. Per šį laikotarpį kojytės gipse po truputį atstatomos į normalią poziciją.

Tačiau vien to nepakanka – jeigu po šių procedūrų nesiimama tinkamų profilaktikos priemonių, vaiko kojos gali vėl labai greitai deformuotis. Viena didžiausių tėvų klaidų yra šleivapėdystės gydymą nutraukti po gipso procedūrų. Šios ligos profilaktikos priemonės yra neatsiejamos nuo specialių įtvarų-batukų, kuriuos vaikas turi avėti kiekvieną naktį iki kol sueis 3-4 metai.

Kelerių metų amžiaus vaikui gali kilti kaprizai, kai nenorima avėti specialių įtvarų, tačiau kiekvienas specialistas pasakys tą patį – tiek tėvai, tiek vaikai privalo įsisąmoninti, kad nustojus avėti įtvarus kojytės grįš į senąją padėtį. Norint galutinai išvengti šios pėdų būklės, vaikas turi iki brandos avėti specialią ortopedinę avalynę. Šiais laikais jų būna įvairių spalvų ir formų, tad vaikas gali išsirinkti jam mieliausią. Pėdas koreguojanti ortopedinė avalynė ypatinga tuo, jog yra gaminama, atsižvelgiant į tris korekcinius pėdos taškus. Šie taškai palaiko idealią pėdos padėtį, todėl jai nebekyla pavojus vėl deformuotis.

Taigi, jeigu Jūsų mažajam pavėluotai išryškėjo šleiva eisena arba susilaukėte naujagimio su įgimta pėdų deformacija, nedelsdami kreipkitės į specialistus. Šleivapėdystė yra visuomet išgydoma, tačiau tam reikia tik šiek tiek laiko, kantrybės ir tinkamų profilaktikos priemonių laikymosi.