Kad sportas yra sveika, žino ir didelis, ir mažas. Kad sportas gali sukelti rimtų traumų, žino tik tie, kurie tai buvo patyrę. Anot ortopedo-technologo, įmonės "Pes Planus" vadovo Igorio Vyšniausko ir kineziterapeuto Valiaus Malūnavičiaus, kad sportas nepadarytų meškos paslaugos, pirmiausia reikėtų įvertinti savo fizinę būklę, pasirinkti tinkamas priemones, susipažinti su pasirinktos sporto šakos taisyklėmis ir tik tada po truputį kibti į darbą. Visa tai specialistai padės padaryti spalio 3-4 d. vyksiančiame Vilniaus sporto festivalyje "Litexpo" parodų rūmuose. I.Vyšniauskas čia pristatys ir naują paslaugą - pėdų būklės įvertinimą.

 

- Nors sportas yra skatinamas, jis gali sukelti ir traumų. Ką daryti, kad sportuodamas sau nepakenktum?

Valius Malūnavičius: pirmiausia reikia įvertinti savo galimybes. Negalima konkrečiai pasakyti, kad viena ar kita sporto šaka yra vienareikšmiškai blogai. Žmonės yra skirtingi, todėl vieniems vienos sporto šakos gali būti kaip išsigelbėjimas, kitiems jos sukels skausmą. Bet kuriuo atveju skausmas yra raudona lemputė, kai reikia sustoti ir pagalvoti, kad kažkas negerai.

Igoris Vyšniauskas: Dažnai žmonės, susidūrę su skausmu, užuot kreipęsi į specialistus, nutaria palaukti. Jei pailsėjus skausmas praeina, jie sportuoja toliau. Tačiau negalima numoti ranka į skausmo signalą.

- Šiandien populiaru sportuoti sporto klubuose, lankyti aerobikos ar kitas grupines treniruotes. Ar jos taip pat gali pakenkti?


V.Malūnavičius: Be abejo. Skausmo priežasčių po grupinių treniruočių gali būti labai įvairių. Prieš tokias treniruotes kiekvienas žmogus turėtų būti asmeniškai įvertintas ir tik tada konkrečiai jam turėtų būti parinkti pratimai.

I.Vyšniauskas: Galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, aerobikoje gali būti labai daug skausmo priežasčių. Jei turi antsvorio, plokščią pėdą ar (ašinę) plokščią pėdą, kuri gali atsirasti po traumos, viršsvorio, sutrikusią sąnarių biomechaniką, pasikeitus svorio centrui, kai dėl raumenų disbalanso ir raiščių nepakankamumo, atsiranda statinės bei dinaminės apkrovos sąnariams, raumenims ir raiščiams. Be
to, viskas priklauso nuo aerobikos - gali būti ir netikslingai parinkti pratimai. Juk grupinėse treniruotėse susirenka labai skirtingi žmonės, o tie patys pratimai rodomi visiems. Vieniems jie gali idealiai tikti, kitiems bus peilis po kaklu.

- Tai nuo ko reikėtų pradėti sportuoti, kad nesusižalotum?

V.Malūnavičius: Nuo konsultacijos su specialistu. Deja, nesu tikras, ar mūsų sporto klubai yra pajėgūs suteikti tokią paslaugą.

I.Vyšniauskas: Blogiau būna, kai žmogus vieną dieną atsikelia iš ryto ir nusprendžia, kad nuo šiol jis bėgios. Po kelių tokių pasibėgiojimų jis kreipiasi pas specialistus dėl atsiradusio skausmo pėdose ar kojose. O pasirodo, jis turi 30 kg antsvorio, įsigijo prastus bėgiojimo batus ir dar stebisi, kodėl jam sportas sukelia skausmą.

- Iš tiesų bėgiojimas šiandien yra labai populiarus, bet ar, tarkime, turint plokščią pėdą galima bėgioti?

I.Vyšniauskas: Galima, bet iš pradžių reikia išsiaiškinti, kokio tipo tai yra plokščiapėdystė ir kaip tu nori bėgioti. Nes kartais gali net ir neskaudėti, bet problema išlįsti vėliau. Netaisyklingas pėdos pastatymas gali sukelti daug problemų. Kita vertus, daug priklauso nuo bėgimo technikos - ar tu sprinteriuosi, ar pusiau eisi, ar bėgiosi basomis. Kad ir ką pasirinktum, svarbu pasirinkti taisyklingą avalynę. Gaila, kad mūsų sporto prekių parduotuvėse konsultantai dažnai negali profesionaliai patarti.

- Dar vienas bėgimas - bėgimas su aukštakulniais...


I.Vyšniauskas: Aukštakulniai iš tiesų labai gadina sveikatą. Avint juos visas kūno svorio centras pereina į priekinę pusę. Kai žmogus stovi normaliai, kulnas gauna 60 proc. apkrovos, o pėdos priekis - tik 40. Kai stovima avint aukštakulnius, svoris eina tiesiai į padikaulius, jie gauna net apie 80 proc. kūno svorio. Be to, atsiranda pirmo piršto deformacija, išsišokęs pėdos kauliukas, nes aukštakulniai dažniausiai yra smailėjantys. Atsiranda priekinės pėdos dalies skausmas. Gali prasidėti ir nugaros skausmai. Aš suprantu, kad tai elegantiška ir gražu, bet negalima jų avėti nuo ryto iki vakaro. Be to, reikėtų pasirinkti tik kokybišką avalynę.

V.Malūnavičius: Kad aukštakulniai nežalotų, juos paavėjus reikėtų padaryti pratimus, kurie viską grąžintų į savo vietas. Tada galima gyventi be skausmo.

- Yra kokia nors sporto šaka, saugi visiems?

V.Malūnavičius: 
Nemanau. Girdėjau, kad statistiškai užsiiminėjantys kultūrizmu asmenys traumų patiria mažiausiai. Traumuojasi nebent tie, kurie nežino, kaip naudotis atitinkamais įrenginiais, ir nederina jėgos treniruočių su tempimo pratimais. Kita vertus, jei viską darai pagal taisykles, bet kokia sporto šaka yra saugi. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad daugiausia pas mane ateina pacientų, kurie žaidžia tenisą, krepšinį ir futbolą. Arba tie, kurie vieną rytą sugalvoja sportuoti ir persistengia.

I.Vyšniauskas: Bet kokia sporto šaka turi savų pranašumų ir trūkumų. Kartais atrodo, kad labai saugi sporto šaka turėtų būti plaukimas. Bet ar jis yra gerai nugarai, sunku pasakyti. Viskas priklauso nuo plaukimo technikos.

- Ar yra koks nors amžius, nuo kada jau negalima sportuoti?


I.Vyšniauskas: Ne, nebent yra kitos ligos ar anomalijos, kurios gali pakenkti sveikatai arba paaštrėti sporto metu. Bet kuo esi vyresnis, tuo daugiau turi judėti. Nes vėliau angliavandenių ir riebalų perteklius gali labai daug kam pakenkti.

- Ką daryti, kai po treniruotės skauda raumenys?

V.Malūnavičius: Savo fizinę būklę reikėtų derinti su individualiais treneriais. Kai formuoja tam tikrą sportavimo programą, reikėtų ją formuoti skirtingoms raumenų grupėms. Tarkime, vieną dieną daugiau dėmesio skirti rankų raumenims, kitą - kojų ir pan. Vis dėlto, jei nutiko taip, kad skauda raumenis, gali padėti tempimo pratimai šalčio arba šilumos aplikacijos, masažai, kompresinė kojinė. Jei treniruočių ciklas nesikeičia, o tau vis tiek skauda, reikia sunerimti ir pasikonsultuoti su specialistu. Tie, kurie kreipiasi laiku, laimi daugiau už tuos, kurie nusprendžia kentėti.


Patarimai, kad sportas nepakenktų

- prieš pradėdami sportuoti, pasikonsultuokite su specialistu, kad jis ištirtų jūsų fizinę būklę ir rekomenduotų atitinkamą sporto šaką;

- pasirinkite tinkamą avalynę ir aprangą;

- neskubėkite pradėti sportuoti - prieš bet kurią treniruotę apšilkite raumenis;  Po treniruotes naudokite tempimo ir atpalaidavimo pratimus

- išsiaiškinkite, ar pratimą darote taisyklingai;

- jei po treniruotės skauda raumenis, pabandykite numalšinti skausmą masažu ar kompresine kojine, šalčiu ar šiluma; jei tai nepadeda, kreipkitės į specialistą;

- neieškokite ligų ir nebijokite sportuoti, bet pajutę skausmą nelaukite, o sprendimo neieškokite internete.

 

Šaltinis: