Sausgyslės – tai tvirtos, iš jungiamojo audinio sudaytos juostos, kuriomis raumenys prisitvirtina prie kaulų. Sausgyslės gali būti dviejų rūšių, pagal tai, kokio raumens (lenkiamojo ar tiesiamojo) tąsa jos yra.

Nugarinėje plaštakos ir pirštų pusėje esančios sausgyslės yra dilbio tiesiamųjų raumenų tęsinys. Šie raumenys prasideda ties alkūne ir maždaug ties apatiniu dilbio trečdaliu pereina į sausgysles, kurios besitęsdamos tolyn siaurėja, plokštėja ir užsibaigia ant atitinkamų plaštakos kaulų. Dėka tokio raumenų ir sausgyslių tvirtinimosi mes galime ištiesti pirštus.
Delninėje plaštakos pusėje yra išsidėsčiusios lenkiamųjų dilbio raumenų sausgyslės, kurių dėka mes galime sulenkti pirštus.

Traumos mechanizmas
Kai sausgyslėms tenka didelės nuolatinės pasikartojančios apkrovos, sausgyslės pluoštus sudarančios skaidulos gali įplyšti ir toje vietoje atsiranda uždegimas.

Sausgyslių plyšimai dažniausiai patiriami traumų metu arba esant stipriam, staigiam raumens įtempimui. Taip pat sausgyslės plyšimas aš visiškas nupjovimas gali pasireikšti dėl tiesioginio smūgio buku ar aštriu daiktu. Dažniau pažeidžiamos yra tiesiamųjų raumenų sausgyslės, esančios nugarinėje plaštakos pusėje, kadangi jos labiau išsidėstę paviršiuje ir yra mažiau apsaugotos kitų minkštųjų audinių.


Lenkiamųjų raumenų sausgyslių pažeidimai būdingiausi sportininkams. Dažniausiai traumuojama giliojo pirštų lenkiamojo raumens sausgyslė, konkrečiai, jos pluoštas nusitęsiantis į bevardį pirštą. Paviršinio pirštų lenkiamojo ir ilgojo nykščio lenkiamojo raumens sausgyslių plyšimai patiriami daug rečiau.

Simptomai
• Tinimas
• Ūmus sąnarių ir sausgyslių skausmas
• Sąnario nestabilumas
• Ribota pirštų judesių amplitudė
• Iškilęs guzas (plyšus sausgyslei, nutrūkęs raumuo susitraukia ir suformuoja gumbą)
• Kraujosrūvos

Gydymas
Nedideli sausgyslės įplyšimai yra gydomi konservatyviu būdu, tačiau esant dideliam ar visiškam sausgyslės plyšimui yra taikomas chirurginis gydymas.

Po nedidelio sausgyslės įplyšimo, gijimo procesas prasideda maždaug antrąją savaitę po traumos, o sausgyslės jungiamojo audinio gijimo vietoje randas susiformuoja praėjus daugiau nei trims savaitėms. Skausmo malšinimui ir bendram gijimo skatinimui yra skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Pažeistas pirštas yra imobilizuojamas specialiais įtvarais, kurių dėka užtikrinamas sklandus sausgyslės gijimas. Taip pat skiriamos mankštos ir fizioterapijos procedūros, kurių dėka yra greičiau atgaunama prarasta piršto funkcija. Po traumos itin svarbus pažeistos rankos poilsis ir nuoseklus krūvio didinimas, išvengiant pakartotinio pažeistos vietos traumavimo. Pamažu didinant krūvį, pacientas ranką mankština apie mėnesį, o bendra raumenų jėga padidėja praėjus 8 savaitėms po gydymo. Tuo atveju, jei praėjus gydymui išlieka kontraktūra, ji koreguojama dinaminiais piršto įtvarais.

Esant visiškam sausgyslės plyšimui ar nupjovimui reikalingas operacinis gydymas, kurio metu susiuvami plyšusios sausgyslės galai. Tam, kad pilnai atgauti pažeisto piršto funkciją reikalingos reabilitacijos procedūros.

Šaltiniai:
1. https://www.clinicalkey.com/#!/content/book/3-s2.0-B9780323374620000665?scrollTo=%23hl0001621