Mūsų kaulai turi savybę atsinaujinti – nuolat vyksta seno kaulo rezorbcija, t. y. irimas, ir naujo kaulo formavimasis. Todėl sveikas kaulas lūžta labai retai. Jei taip įvyko, tai arba per stipri buvo kaulą veikusi jėga, kuri jį ir sulaužė, arba kaulai yra susilpnėję, o tai reiškia, kad sergama osteoporoze.

Kaulų tvirtumui įtakos turi amžius. Jauname amžiuje naujo kaulo formavimasis spartumu gerokai lenkia senų kaulų irimą, todėl jaunystėje kaulai daugiau auga, tvirtėja, nes ląstelių, kurios formuoja naują kaulą, yra gerokai daugiau negu tų, kurios kaulą ardo. Kai pastarųjų ląstelių aktyvumas pralenkia kaulą formuojančių ląstelių aktyvumą, kaulai tampa silpnesni, trapūs ir išauga rizika lūžti. Kaulo lūžį galima apibūdinti kaip jo struktūrinio vientisumo pažeidimą, kai drauge pažeidžiami ir aplinkiniai audiniai.
Tankiausi kaulai būna sulaukus 30 metų.

Kiek laiko gyja lūžęs kaulas?
Lūžusio kaulo gijimo laiką įvardyti sunku, nes jis priklauso nuo tokių aspektų kaip paciento amžius bei lūžio vieta, taip pat kiek pažeisti aplinkiniai audiniai. Vaikų lūžiai sugyja greičiausiai – dažniausiai tam prireikia nuo 4 iki 6 savaičių. Paauglių kaulų lūžiai irgi sugyja palyginti greitai – per 6–8 savaites. Ilgiau gyja suaugusiųjų lūžę kaulai – gijimo laikotarpis trunka nuo 10 iki 18 savaičių.
Kiekvienu atveju, jei įtariate, kad galėjo lūžti kaulas, tikslinga kuo skubiau kreiptis į gydytoją, nes labai svarbu kuo greičiau imobilizuoti lūžio vietą – nuo to priklausys gijimo laikas, pasiekti gydymo rezultatai.

Po lūžio: kaip pagreitinti gijimą?
Pateikiame kelis aspektus, kurie reikšmingi gydantis po kaulo lūžio, o taip pat ir norint sustiprinti sveikus kaulus:
• Svarbu saugoti lūžio vietą. Jei lūžusi koja, neminkite visu svoriu tos kojos, naudokite ramentus ar specialią lazdą.
Kalcis, ypač drauge su vitaminu D, yra tikras stebukladarys stiprinant kaulus. Kalcis be galo svarbus kaulams ir ne tik jiems – ne mažesnė jo reikšmė ir dantims, širdžiai, kraujo spaudimui. Kalcį organizmui įsisavinti padeda vitaminas D, todėl kalcio ir šio vitamino tandemas – idealus, norintiems turėti sveikus ir tvirtus kaulus.
Fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, reguliariai atliekama mankšta, naudinga ne tik sveikiems kaulams, bet ir tvirtiems raumenims. Juk būtent raumenys yra apsauginis sluoksnis, saugantis kaulus nuo smūgių. Negana to, fizinis aktyvumas teigiamai veikia pusiausvyrą, tad sumažėja rizika pargriūti ir taip patirti kaulų lūžių. Stipriems kaulams svarbi reguliari fizinė veikla, trunkanti ne trumpiau kaip pusvalandį. Mankštintis reikėtų bent tris kartus per savaitę.
• Gydantis po kaulo lūžio labai svarbu nešioti kokybišką ortopedinį įtvarą. Koks įtvaras reikalingas, priklauso nuo to, kurioje vietoje lūžo kaulas. Pavyzdžiui, lūžus alkūnei bus reikalingas alkūnės įtvaras, patyrus vidinio arba išorinio kulkšnelio lūžį bus reikalingas čiurnos įtvaras, gyjant lūžusiam žastikauliui reikės nešioti rankos laikiklį, raktikaulio įtvaras bus reikalingas, jei lūžo raktikaulis ir t.t.
• Gydantis lūžusį kaulą labai svarbu atlikinėti specialius pratimus, kuriuos rekomenduos gydytojas, atsižvelgdamas į traumos pobūdį, gijimo ypatumus.
Mityba – ji didesnį ar mažesnį vaidmenį vaidina sergant bet kokia liga ar patyrus traumą. Kaulo lūžis – ne išimtis. Svarbu subalansuoti mitybą taip, kad pakankamai su maistu gautumėte vitaminų, mineralų, baltymų beiskaidulų. Ypač svarbus, kaip jau minėta, kalcis ir vitaminas D, tad rekomenduojama vartoti daugiau sūrio, jogurto, lieso pieno, brokolių, špinatų, migdolų ir kt.
• Gerkite daug vandens –suaugusiems asmenims rekomenduojama per parą išgerti 2–3 litrus.