Grįžti į straipsnių sąrašą

Plokščiapėdystė (pilnapadystė, pilnapėdystė)

Plokščiapėdystė (pilnapadystė, pilnapėdystė)

  Plokščiapėdystė (dar žinoma kaip pilnapėdystė arba pilnapadystė) tai dažniausiai pasitaikanti pėdos deformacija, kuri susiformuoja tada, kai pėdos sąnarius fiksuojantys raiščiai išlaisvėja, susilpnėja raumenų tonusas, todėl suplokštėja pėdos išilginis ir/arba skersinis skliautai (vystosi atitinkamai išilginė arba skersinė plokščiapėdystė). Sveikatos

apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, įvairiomis plokščiapėdystės formomis skundžiasi septyni Lietuvos gyventojai iš dešimties. Tačiau į ortopedą dėl pilnapadystės paprastai kreipiamasi tik tuomet, kai pasireiškia

 pirmieji simptomai:
•  kulno, kulkšnies, blauzdos skausmas;
•  varginantis nugaros, klubo ar kelio skausmas;
•  pakitusi laikysena;
•  atsiradęs bendras pėdų nuovargis.

Dėl įgimto raumenų ir sausgyslių tonuso silpnumo plokščiapėdystė gali būti įgimta, taip pat įgyta.

Įgytos plokščiapėdystės atsiradimui įtakos turi:
•  traumos (plyšę, patempti raiščiai, lūžę kaulai);
•  ligos (reumatoidinis artritas, cukrinis diabetas, insultas);
•  paveldimumas;
•  netinkama avalynė (per mažų/didelių batų avėjimas, vaikščiojimas avint batelius, kurių kulnas per aukštas arba atvirkščiai – avint lygiapadžius batus).

Svarbu paminėti, kad visi kūdikiai gimsta turėdami plokščią pėdą
Tačiau metams bėgant ji formuojasi ir tampa išgaubta. Žmogaus pėdos skliautas visiškai susiformuoja šeštais, septintais gyvenimo metais. Taisyklingam pėdos formavimuisi didelės įtakos turi vaiko fizinė veikla. Būtina, kad laisvalaikį vaikai leistų aktyviai: plaukiotų, slidinėtų, važinėtų dviračiu ir kuo dažniau vaikščiotų basomis nelygiu paviršiumi (per žolę, smėlį, akmenis), tokiu būdu tikrai sumažinsite pilnapadystės išsivystymo riziką. Taip pat rekomenduojama parinkti ir tinkamą profilaktinę ortopedinę avalynę, kuri formuos bei palaikys taisyklingą fiziologinę vaiko pėdos padėtį.

Suprasti, ar vystosi plokščiapadystė, galima ir patiems
Jei pėdos skliautas prarado įprastą fiziologinį išgaubtumą, pastebėjote, kad vidurinė vidinė pėdos dalis liečia grindis, o po darbo dienos žmogų vargina pėdų skausmas, reikėtų susirūpinti ir kreiptis į ortopedą, galbūt vystosi pilnapėdystė. Vizito metu ortopedas atlieka pėdos diagnostiką, nustato pėdos sutrikimą, priežastis bei paskiria reikalingą gydymą. Pėdų diagnostika gali būti atliekama plika akimi, apčiuopa, atliekant rentgenogramas ar naudojant kompiuterinę plantogramą. Tiksliam plokščiapėdystės nustatymui visada geriausia naudoti kelis diagnostikos būdus. Rekomenduojama surinkti anamnezę. Net ir paciento avimų batų apžiūra gali suteikti daug informacijos apie pėdas.

Vienas iš naujausių, kaip jau minėjome, pėdos diagnostikos būdų yra diagnostika naudojant padobarografą, kuris padeda nustatyti, ar žmogui išsivystė pilnapėdystė.Šio tyrimo metu fiksuojamas slėgis, atsirandantis žmogui žingsniuojant skaitmenine pėdos apkrovų dinaminio matavimo plokšte. Plantograma parodo tikslų žmogaus pėdos vaizdą einant ir stovint, taip pat suteikia galimybę ne tik įvertinti slėgio stiprumą tam tikrame pėdos plote, bet ir apdoroja gautus rezultatus, palygina kelių matavimų duomenis. Pacientas yra supažindinamas su pėdos anatomine struktūra, pėdos ašimi, jos pakitimais. Šis tyrimas leidžia tiksliau parinkti ar pagaminti ortopedinius vidpadžius, kurie turi didelę įtaką plokščiapėdystės, bei kitų pėdos deformacijų gydymui.

Žmonės, siekiantys išvengti pėdos deformacijų, turėtų laikytis tam tikrų taisyklių
Jau minėjome ortopedinę avalynę ir tai, kad vaikščiojant nelygiais paviršiais tvirtinami kojų raumenys bei raiščiai. Tačiau profilaktikai to neužtenka. Rekomenduojame atlikti pėdos ir pirštų lavinimo pratimus, lankyti vandens procedūras, atlikti pėdų masažą ir kt. Kokių priemonių imtis, tikslingiausia pasiteirauti savo ortopedo, į kurį rekomenduojame kreiptis kartą per pusę metų. Vizito metu gydytojas papasakos kaip rūpintis pėdomis, atliks tyrimus ir diagnozuos, kokia pėdų būklė. Jei rūpinatės pėdomis netinkamai, ortopedas tai iškart pastebės ir užkirs kelią tolimesniam ligos vystymuisi. Taigi geriau nelaukti, kol skausmas sukaustys kojas. Rūpinkitės jomis, profilaktiškai lankykitės pas ortopedą ir džiaukitės sveikomis, pilnapadystės nekamuojamomis pėdomis.

 

Nežinote, ką pasirinkti? Pasitarkite su specialistu

GAUKITE IŠSAMIĄ KONSULTACIJĄ TELEFONU +370-685-60010

Taip pat internetu galite rezervuoti laiką vizitui pas mūsų specialistus.
Jurgita Leparskienė
Jurgita Leparskienė
Kinezeterapeutas
Igoris Vyšniauskas
Igoris Vyšniauskas
Pediatras, Ortopedas - protezuotojas
Raminta Šukytė
Raminta Šukytė
Kinezeterapeutas
Raimundas Lapėnas
Raimundas Lapėnas
Ortopedas traumotologas

Klausimai / atsakymai

Nėra jokių užduotų klausimų


Jūsų klausimas sėkmingai išsiųstas

Užduokite klausimą specialistui

Kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninis paštas) svetainėje neviešinami. Jais darbuotojas išsiunčia atsakymą užklausos pateikėjui.