Judėjimas yra fiziologinis organizmo augimo, vystymosi, formavimosi stimuliatorius ir gyvosios gamtos egzistencijos pagrindas. Judesys ir judėjimas yra svarbiausias pacientų (ligonių) reabilitacijos elementas. Gydymas judesiu mokslinį pagrindimą įgavo tik Renesanso laikotarpiu (XIV-XVI a.), o kineziterapija kaip specialybė susiformavo tik XX a. pradžioje.

Kineziterapija - gydymas judesiu (graikiškai kinesis - judėjimas, therapeia - gydymas). Tai yra pacientų gydymo ir reabilitacijos metodas, naudojantis fizinius pratimus, natūralius gamtinius veiksnius ir fizioterapines priemones (šilumą, vandenį, šaltį, elektrostimuliaciją, masažą ir kt.).

Kineziterapija yra natūralus gydymo metodas, kurio pagrindas yra judėjimo, kaip pagrindinės biologinės organizmo funkcijos, panaudojimas, o tinkami kūno judesiai padeda atnaujinti, pagerinti ir išlaikyti kaulų, raumenų, širdies kraujagyslių bei kvėpavimo ir kitų sistemų funkcinę būklę. Judėjimo funkcija stimuliuoja visų organizmo sistemų veiklą, didina bendrą paciento darbingumą. Kaip natūralus metodas kineziterapija gali būti taikoma bet kokio amžiaus pacientams.

Kineziterapija – tai tiesiausias kelias į ligų gydymą, įsisenėjusių sveikatos sutrikimų šalinimą bei sveikatos gerinimą. Kineziterapijos užsiėmimai gerina smegenų veiklą, padeda atsipalaiduoti, didina serotonino kiekį bei gerina nuotaiką. Prieš skiriant kineziterapijos procedūras būtina įvertinti ligos pobūdį, priežastį, adaptacines organizmo galimybes, asmens fizinį išsivystymą, jo amžių, profesijos ypatumus.

Labai svarbu, kad kineziterapijos užsiėmimai būtų sistemingi.

Gydomieji pratimai atliekami tiksliais judesiais, nurodant pradinę padėtį, judesių amplitudę, tempą bei paskirstant fizinį krūvį, kurį parenka kineziterapeutas pagal paciento fizinę ir dvasinę būklę.

Kineziterapijos procedūros metu palaipsniui didinamas kineziterapijos užsiėmimų krūvis, kineziterapijos procedūrų skaičius, judesių amplitudė, pratimų pakartojimų skaičius, jų sudėtingumas bei intensyvumas.

Sėkmingam rezultatui pasiekti labai didelę įtaką turi sąmoningas paciento dalyvavimas kineziterapijos užsiėmimuose, jo bendradarbiavimas su kineziterapijos specialistais.

Kineziterapija taikoma neurologinių, ortopedinių traumatologinių ligonių reabilitacijai, esant plokščiapėdystei, sergant judamojo-atramos aparato, kvėpavimo sistemos, kraujagyslių - širdies sistemos ligomis, taip pat prieš operacijas ir po jų, Kineziterapija gali būti ir kompleksinė nutukimo gydymo dalis.

Šiuo metu kineziterapeuto funkcijos labai išsiplėtė ir apima paciento klinikinį funkcinės būklės įvertinimą, fizinių ir fizioterapinių priemonių pritaikymą, jų poveikio kontrolę ir veiksmingumo vertinimą.

 

Judėkime į priekį kartu!

Pes Planus